Ekspertas atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtus JAV žvalgybos perspėjimus, kad Rusija teoriškai galėtų surengti išpuolį prieš Europą jau artimiausiomis savaitėmis. Papildomą grėsmę, anot jo, kelia Rusijos kuriamos naujos, dažnai slaptos bepiločių orlaivių bazės, iš kurių būtų galima smogti giliai NATO valstybių teritorijoje.
Pasak Hamisho de Brettono-Gordono, prielaida, jog Maskva nesiryš atidaryti naujo fronto dėl didelio masto įsipareigojimų Ukrainoje, gali būti klaidinga. Jo vertinimu, svarbiausia priežastis yra ne karinė, o politinė V. Putino padėtis.
„Vladimiras Putinas kovoja dėl savo politinio išlikimo“, – teigia H. de Brettonas-Gordonas. Jis aiškina, kad po daugiau nei ketverių metų karo prieš Ukrainą ir priverstinio pasitraukimo iš Sirijos Rusijos tarptautinės pozicijos pastebimai susilpnėjo.
V. Putinas toliau seka pasakas: giriasi, kad Rusijos ekonomika auga greičiau nei ES
Anot autoriaus, ypač skaudus smūgis Kremliui buvo Rusijos karinio buvimo Sirijoje praradimas. Po Basharo al Assado režimo žlugimo Maskva neteko Tartuso karinio jūrų laivyno bazės ir Chmeimimo oro bazės, o kartu – svarbios prieigos prie Viduržemio jūros.
Panaši padėtis susiklostė ir Juodojoje jūroje. Rusijos laivynas buvo priverstas persikelti iš Sevastopolio į Novorosijską, kur Ukrainos pajėgos taip pat ne kartą smogė Rusijos objektams, o dėl karo Bosforo sąsiauris Rusijos kariniams laivams išlieka uždarytas.
Tokiomis aplinkybėmis, rašo „The Telegraph“, prielaida, kad Maskva gali mėginti išbandyti NATO ryžtą, atrodo labiau reali. Nors Rusija jau ilgą laiką prieš Vakarus vykdo hibridinį karą, apimantį kibernetines atakas, šnipinėjimą ir diversijas, daug pavojingesniu scenarijumi autorius laiko ribotą įprastinių ginkluotųjų pajėgų panaudojimą.
Labiausiai tikėtina spaudimo zona, eksperto vertinimu, būtų Baltijos šalys. Tarp galimų taikinių minimos Latvija ir Estija.
Susiję straipsniai
Pasak H. de Brettono-Gordono, išpuolis prieš Estiją tiesiogiai paliestų Jungtinę Karalystę, nes šioje šalyje dislokuoti britų kariai, tarnaujantys NATO pajėgose. Jo teigimu, Kremlius gali tikėtis, kad riboto masto įsiveržimas priverstų Vakarų valstybes rinktis tarp karinio atsako, rizikuojant konflikto eskalacija, ir neryžtingumo, kuris sukeltų abejonių dėl NATO pasirengimo vykdyti 5-ojo straipsnio įsipareigojimus.
„V. Putinas gali blefuoti. Jis iš tiesų gali pripažinti, kad pateko į spąstus Ukrainoje. Gali būti, jog jis neturi nei galimybių, nei noro pradėti platesnio masto karą“, – rašo H. de Brettonas-Gordonas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad vien pati galimybė, jog Rusija gali ruoštis atakai prieš NATO, reiškia, jog geriau iš anksto pasirengti, nei ignoruoti tokią riziką.
Parengta pagal „Unian“ inf.