„Noriu aiškiai pareikšti, kad Hormuzo sąsiauris nebus atidarytas, kol nebus įgyvendinti susitarimo memorandume numatyti JAV įsipareigojimai“, – valstybinės televizijos transliuotoje kalboje sakė M. Ghalibafas.
Vardydamas reikalavimus, kurie buvo įtraukti į birželio mėnesį sudarytą ir paskiau žlugusį Irano ir JAV paliaubų susitarimą, jis minėjo blokados panaikinimą, naftos sankcijų atšaukimą ir užsienyje įšaldyto Irano turto grąžinimą.
Vasario 28 d., po to, kai JAV ir Izraelis užpuolė Islamo Respubliką, tarp Irano ir Jungtinių Valstijų kilo karas, ilgainiui virtęs viso regiono konfliktu.
Susiję straipsniai
Balandžio 8 d. prasidėjusios diplomatinės pastangos padėjo nutraukti intensyvų bombardavimą, tačiau retkarčiais vis dar kyla susirėmimai, ypač Hormuzo sąsiauryje ir jo prieigose.
Iranas nuo karo pradžios kontroliuoja šį sąsiaurį, kuriuo eina gyvybiškai svarbus pasaulinis energijos tiekimo maršrutas, reikalaudamas, kad laivai gautų leidimą bei sumokėtų tranzito mokesčius, tačiau Vašingtonas ir kelios regiono šalys tam prieštarauja.
Abejose Hormuzo sąsiaurio pusėse esantys Iranas ir Omanas jau keletą savaičių diskutuoja dėl laivybos per sąsiaurį ateities, o Teheranas teigia, kad dėl abiejų šalių numatomo maršruto geografinių koordinačių „jau susitarta“.
Pirmadienį Iranas pareiškė, kad šiuo metu „rimtai tęsiasi“ derybos ir keičiamasi nuomonėmis dėl „bendro pareiškimo“ teksto.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino bombarduoti Omaną, jei šis „trukdytų“ susitarti su Iranu dėl Hormuzo sąsiaurio, ir paragino Teheraną pasiduoti kare, kuris jo paties valdomoje šalyje tampa vis didesne politine našta.
M. Ghalibafas savo kalboje teigė, kad Iranas yra „pasirengęs priešininkui suduoti dar labiau triuškinantį smūgį, proporcingą jo veiksmams ir antpuoliams“.