Spontaniškos spaudos konferencijos metu praėjusią savaitę D. Trumpas su dideliu entuziazmu pasakojo apie savo sraigtasparnių aikštelę, pokylių salę ir granito grindinį, tačiau apie karą prieš Iraną beveik nekalbėjo.
„Dabar situacija yra labai gera“, – sakė D. Trumpas paklaustas apie Iraną po to, kai žurnalistams aprodė Baltųjų rūmų pietinę veją, kur jo nurodymu vyksta renovacijos darbai.
36 minutes trukusio renginio metu D. Trumpas 13 kartų pavartojo žodį „granitas“, bet tik tris kartus paminėjo Iraną.
JAV – stebėtojos vaidmenyje: D. Trumpas pareiškė, kad Iranas nėra pasirengęs sudaryti tinkamą susitarimą
Šis karas D. Trumpui gali tapti akmeniu po kaklu, pabrėžia AFP. Jo metu žuvo 18 JAV karių, o daugiau nei 750 buvo sužalota. Dar tūkstančiai žmonių žuvo Irane ir Libane.
Tuo metu Jungtinėse Valstijose artėjant kadencijos vidurio rinkimams rinkėjai pyksta, nes dėl karo sukeltų pasekmių išaugo jų pragyvenimo išlaidos.
Net D. Trumpo MAGA (liet. („Padarykime Ameriką vėl didžią“) rėmėjams kyla klausimų, kodėl žmogus, kuris žadėjo nepradėti jokių karų užsienyje, įtraukė Ameriką į dar vieną klampų konfliktą be jokio akivaizdaus plano, kaip jį užbaigti.
„Ar zuikis yra skrybėlėje? Ne, manau, kad skrybėlė yra tuščia“, – magijos terminais naujienų agentūrai AFP situaciją apibūdino analitinio centro „Brookings Institution“ vyresnysis mokslo darbuotojas Williamas Galstonas, turėdamas omenyje, kad D. Trumpas, pasak jo, neturi sprendimų.
Susiję straipsniai
D. Trumpui labai nuobodu
Nuo tada, kai 2025 m. D. Trumpas antrą kartą tapo JAV prezidentu, jo palaikymo reitingai smuko, o kai JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo karą prieš Iraną, jų kritimas dar paspartėjo.
Rugpjūčio 14–17 d, atlikta „Reuters“/„Ipsos“ apklausa atskleidė, kad D. Trumpo palankaus vertinimo reitingas nusmuko iki 33 proc. – tai mažiausias rodiklis per šią kadenciją. Kitos didžiosios apklausos taip pat rodo, kad JAV prezidento reitingai yra ryškiai neigiami.
D. Trumpas manė, kad karą prieš Iraną greitai laimės, panašiai kaip įvyko, kai 2026 m. sausį JAV pajėgos sulaikė Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro.
Duodamas interviu telefonu po balandžio mėnesį pasiektų paliaubų su Iranu, D. Trumpas skelbė apie „visišką ir galutinę pergalę“.
Tačiau paliauboms žlugus ir Teheranui atsisakant nusileisti Vašingtonui, D. Trumpas perėjo nuo karinio prie ekonominio spaudimo – panašiai kaip jo argumentai dėl karo pradėjimo pasikeitė nuo tikslo pakeisti režimą Irane į siekį užtikrinti, kad Iranas nepasigamins branduolinio ginklo.
Vis dėlto Iranui išlaikius Hormuzo sąsiaurio kontrolę – kuris Baltiesiems rūmams išryškėjo kaip svertas daryti spaudimą tik po karo pradžios – 80-metis D. Trumpas iš pradžių nusivylė, o vėliau išvis prarado susidomėjimą karu.
„Tiesą sakant, manau, kad jos pasidarė labai nuobodžios“, – D. Trumpas dar birželį kalbėjo apie taikos derybas su Iranu.
Amerikos universiteto užsienio politikos ekspertas Garretas Martinas teigia, kad daugeliui žinoma, jog D. Trumpas nesugeba ilgai išlaikyti dėmesio.
„Jis buvo įsitikinęs, kad gali pakartoti tai, kas įvyko Venesueloje – greitai pademonstruoti jėgą. Manau, kad dabar jis yra tokioje padėtyje, iš kurios nėra lengvos išeities“, – G. Martinas komentavo AFP.
Karą vadina neatsakingu
Nors JAV prezidentui patinka kalbėti apie 400 mln. JAV dolerių kainuojančios Baltųjų rūmų pokylių salės statybas ar viešiesiems pastatams Vašingtone suteikti savo vardą, tačiau amerikiečių rinkėjai vis tiek galvoja apie karą Irane.
„Mano nuomone, šis karas yra visiškai nereikalingas ir buvo pradėtas neatsakingai. Taip pat manau, kad jis klostosi labai blogai. Poveikis JAV vartotojams neįtikėtinai išaugo“, – sako 20 metų JAV jūrų pėstininkų pajėgose tarnavęs Joe Plenzleris.
Anot kario, ypač didėja nepasitenkinimas jo gyvenamoje kaimiškoje Virdžinijos valstijos vietovėje, kurioje įprastai palaikomi respublikonai.
Nuo karo pradžios degalų kainos pakilo gerokai virš 4 JAV dolerių už galoną, palyginti su 3,14 JAV dolerio šalies vidurkiu prieš metus, o tai smarkiai padidino vartojimo prekių kainas.
Su šių veiksnių pasekmėmis D. Trumpas gali susidurti per kadencijos vidurio rinkimus lapkričio mėnesį.
Analitikai teigia, kad dėl žmonių nepasitenkinimo karu Respublikonų partija gali prarasti Atstovų rūmų, o gal net ir Senato kontrolę. Tai sugriautų D. Trumpo teisėkūros planus ir keltų jam trečiojo apkaltos proceso grėsmę.
Taip pat keliamas klausimas ar D. Trumpo visiškai nebedomina karas prieš Iraną. Manoma, kad tai mažai tikėtina, nes 80-metis prezidentas siekia palikti savo žymę istorijoje, kai 2029 m. baigsis jo antroji kadencija.
„Manau, kad jam rūpi, kaip jis bus vertinamas istorijoje. Galbūt jis mano, kad paminklai, pastatai ir kitos jo vardu pavadintos vietos atstos jo veiklą einant pareigas, už ką ir atsimenami prezidentai“, – sakė W. Galstonas.
ELTA primena, kad karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis atakavo Islamo Respubliką, kuri atsakė raketų ir dronų smūgiais visame regione.
Dėl Teherano keliamos raketų ir dronų grėsmės buvo smarkiai apribotas laivų eismas Hormuzo sąsiauryje, kuriuo taikos metu buvo gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos ir dujų krovinių. Dėl to stipriai išaugo naftos ir dujų kainos, o tai sukėlė infliacijos šuolį visame pasaulyje.