Katamarano tipo keltas plaukė iš Kirenijos uosto į Tašudžu uostą Turkijoje. Nelaimė įvyko maždaug už 7,5 km nuo kranto.
Šiaurės Kipro turkų lyderis Unalas Ustelis Turkijos valstybiniam transliuotojui TRT sakė, kad išgelbėti 237 žmonės. Naujausiais duomenimis, paieškos tęsiamos dėl 18 dingusių žmonių.
Ankstesniais duomenimis, laive buvo 267 žmonės, iš kurių septyni buvo žuvę ir 23 laikyti dingusiais, o Kirenijos meras Muratas Senkulas skelbė, kad keleivių ir įgulos narių iš viso galėjo būti apie 270.
A. Grigas sutinka, kad Rusija kiekvieną dieną testuoja NATO: esame pilkojoje zonoje
Liudininkų pasakojimai
Liudininkų pasakojimuose daugiausia dėmesio skiriama tam, kas vyko prieš pat laivui apsiverčiant. Keli išsigelbėję keleiviai pasakojo, kad kelto priekyje nugriaudėjo sprogimas arba stiprus smūgis, po kurio laivas pradėjo sparčiai semti vandenį.
Vienas maždaug 50 metų keleivis vietos televizijai sakė, kad „priekinė dalis sprogo“, o įgula mėgino apsisukti. „Išdužo šoniniai langai. Laivas pradėjo semti vandenį“, – pasakojo jis.
Vyras teigė vandenyje praleidęs apie pusantros valandos, kol buvo išgelbėtas. Pasak jo, daugelis žmonių tuo metu, kai į laivą pradėjo veržtis vanduo, dar buvo viduje.
Susiję straipsniai
„Kas galėjo, tas išėjo“, – sakė keleivis. Jis taip pat tvirtino matęs, kaip kapitonas buvo tarp pirmųjų palikusių laivą ir tai padarė „nieko nesuorganizavęs“.
Kitas, maždaug 30 metų, liudininkas taip pat pasakojo apie sprogimą ir teigė dar prieš nelaimę informavęs kapitoną apie vandens nuotėkį. „Sėdynės pradėjo plūduriuoti, kapitonas plaukė toliau, o tada sprogo laivo priekis“, – sakė jis.
Kiti išsigelbėję žmonės „Reuters“ pasakojo, kad laivas jūroje judėjo labai nestabiliai. Anot jų, stipriai atsitrenkus į vandens paviršių buvo pažeistas kelto priekis, todėl į vidų pradėjo veržtis vanduo.
Keleivis Efe Multici pasakojo, kad laivas „judėjo labai blogai“, nuolat pakildavo nuo vandens ir vėl stipriai į jį trenkdavosi. „Jis smarkiai kratėsi“, – sakė E. Multici.
„Po trijų ar keturių minučių keltas aukštai pakilo į orą, tada trenkėsi žemyn. Priekinė kairioji dalis prasivėrė, ir vanduo pradėjo plūsti į vidų“, – pasakojo E. Multici.
Vienas aukšto rango Turkijos kipriečių pareigūnas teigė, kad laivas nuskendo „rekordiškai greitai“. Pasak jo, kapitonas, regis, bandė grįžti į krantą, kai keltas pradėjo semti vandenį, tačiau netrukus laivas pasviro ir labai greitai nugrimzdo.
Po nelaimės kapitonas ir septyni kiti įgulos nariai buvo sulaikyti ir laikomi areštinėje. Taip pat pradėtas oficialus tyrimas.
U. Ustelis nelaimę pavadino „baisiausia Kipro istorijoje“ ir pažadėjo, kad jos aplinkybės bus išnagrinėtos visais aspektais. „Bus atskleistas net menkiausias aplaidumas. Niekam, kas bus laikomas atsakingu, nebus daroma nuolaidų“, – sakė jis.
Anksčiau U. Ustelis taip pat žadėjo, kad „nebus jokio dangstymo“. Jo teigimu, visos institucijos dirba nelaimės vietoje, o svarbiausias uždavinys – surasti dingusius žmones.
Neaiškios priežastys
Katastrofos priežastis kol kas nenustatyta. Europos Sąjungos diplomatai, dirbantys tarptautiniu mastu pripažintoje pietinėje Kipro dalyje, iškėlė prielaidą, kad keltas galėjo būti prastos būklės.
„Jo būklė nebuvo pati geriausia. Gali būti, kad jis apskritai nebuvo tinkamas plaukioti“, – sakė vienas diplomatas. Jis pridūrė negirdėjęs, kad tai būtų buvęs naujas laivas.
S. Ozuslu teigė, kad vis dar nebuvo aišku, kas tiksliai buvo keleivių sąraše ir ar laive buvo užsieniečių. Pasak jo, šiuo maršrutu daugiausia naudojasi žemyninės Turkijos gyventojai ir Kipro turkai.
S. Ozuslu taip pat sakė, kad gelbėjimo darbai tęsiami, tačiau pats laivas nugrimzdo labai giliai. Buvo svarstoma iš Turkijos atgabenti specialų laivą, kuris galėtų padėti jį iškelti.
Šiaurės Kipro transporto ministras Erhanas Arikli pranešė, kad keltas „visiškai nuskendo į 514 metrų“ gylį. E. Arikli anksčiau TRT sakė, kad 161 žmogus buvo nugabentas į ligoninę, o 76 jau grįžo pas savo šeimas.
Sekmadienį trys iš jūros išgelbėti vaikai buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuje. S. Ozuslu teigė, kad jų būklė atrodė stabili ir pavojus gyvybei, regis, buvo praėjęs.
Nelaimės dieną sužeisti keleiviai buvo vežami į pagrindinę ligoninę Šiaurės Nikosijoje. Šiaurės Nikosijos meras Mehmetas Harmanci pasakojo, kad vietos valdžia rinko jiems šiltus drabužius ir kitus būtiniausius daiktus.
Tikras šokas
M. Harmanci katastrofą pavadino rimčiausia per 43 metus nuo tada, kai ši teritorija paskelbė nepriklausomybę.
„Nieko panašaus iki šiol nematėme. Tai labai rimta“, – sakė jis.
Po nelaimės dingusiųjų artimieji rinkosi Nikosijos, Kirenijos ir kitose ligoninėse, ieškodami informacijos apie savo šeimos narius. S. Ozuslu, apsilankęs centrinėje Nikosijos ligoninėje su valdančiosios partijos delegacija, sakė, kad visi ten buvę žmonės buvo ištikti šoko.
Gelbėjimo operacijoje dalyvavo keturi Šiaurės Kipro pakrančių apsaugos laivai, vienas civilinis keleivinis laivas, penki Turkijos pakrančių apsaugos laivai ir du sraigtasparniai. Prie darbų taip pat prisidėjo laivas „Akgünler Express“ ir daug mažesnių katerių.
Kirenijos meras M. Senkulas teigė, kad keltas nuskendo netoli Dianos paplūdimio ir priklausė bendrovei „Filo Denizcilik“. Jis ragino žmones neskelbti nepatikrintos informacijos, galinčios kelti sumaištį.
Bendrovė „Filo Denizcilik“ pareiškė esanti „labai nuliūdusi“ dėl „tragiškos nelaimės“. Įmonė nurodė, kad iš karto po incidento buvo sudaryta krizių valdymo grupė ir visi jos ištekliai perduoti paieškos, gelbėjimo bei evakuacijos darbams.
„Dalijamės didžiuliu mūsų keleivių šeimų ir artimųjų nerimu“, – teigė bendrovė. Pasak jos, artimiesiems buvo sukurta speciali krizių ir informacijos linija, skirta teikti savalaikę ir tikslią informaciją.
Pareigūnai taip pat neatmeta, kad prie nelaimės galėjo prisidėti oro sąlygos. Per ankstesnes 48 valandas Kiprą talžė audros, o pirmuosiuose pranešimuose buvo nurodoma, kad keltas su nepalankiomis oro sąlygomis susidūrė ir pradėjo semti vandenį praėjus vos maždaug 15 minučių nuo išplaukimo.