Kinijos valstybinė žiniasklaida anksčiau patvirtino, kad Tibete žuvo 16 žmonių, todėl bendras nelaimės aukų skaičius nuo trečiadienio padidėjo iki 1003.
Dingusiųjų skaičius Nepale sumažėjo iki 3916, gelbėjimo darbams tęsiantis septintą dieną ir padidėjus rastų kūnų skaičiui.
Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad dingo 546 žmonės, tad bendras dingusiųjų skaičius siekia 4462.
Siaubinga realybė Nepale: bene tūkstantis žmonių užstrigę tuneliuose – tikimybė rasti gyvus mažėja
Tarp dingusiųjų Nepale yra 583 užsieniečiai iš daugiau nei 30 šalių. Tarp dingusiųjų Kinijoje yra 261 užsienietis iš 23 šalių.
Daugiausia dingusių užsieniečių – indai. Nepale dingo 275 Indijos piliečiai ir dar 128 indų kilmės asmenys, pranešė Naujasis Delis.
Gilus skausmas, neviltis ir tiesiog gamtos suniokoti namai: kadruose – stingdantys vaizdai iš Nepalo
Valstybės departamentas sekmadienį pranešė, kad dingo 85 JAV piliečiai.
Nepalo turizmo valdybos ir ambasadų duomenimis bei remiantis kitais pranešimais, tarp dingusiųjų yra 62 ukrainiečiai, 51 Malaizijos pilietis, 42 australai ir 33 Didžiosios Britanijos piliečiai.
Susiję straipsniai
Indijos Utar Pradešo valstijos valdžia pranešė, kad iš upių, tekančių iš Nepalo, ištraukta 17 kūnų, manoma, potvynių aukų.
Indijos valdžia siekia nustatyti jų tapatybes, jie nėra įtraukti į aukų skaičių.
Kaltina Kiniją slepiant informaciją
Žmogaus teisių gynimo grupės kritikuoja Kiniją dėl informacijos apie staigius potvynius Tibete, autonominiame Kinijos regione, ribojimo ir teigia, kad žurnalistams neleidžiama patekti į nukentėjusias teritorijas.
„Human Rights Watch“ (HRW) pirmadienį citavo pranešimus, kad Kinijos žurnalistams buvo uždrausta patekti į nelaimės zoną ir apklausti nukentėjusias šeimas.
„Informacijos kontrolė gali apsunkinti šeimoms artimųjų paiešką ir trukdyti suprasti nelaimę bei būsimą reagavimą“, – teigė HRW.
Užsienio žurnalistams jau daugelį metų reikia specialaus leidimo patekti į Tibetą. Nuo praėjusio trečiadienio, kai kilo potvyniai, daugybė užsienio žiniasklaidos priemonių praneša apie įvykius iš Nepalo, o iš pietvakarių Tibeto – tik Kinijos valstybinė žiniasklaida.
Žmogaus teisių gynimo grupės ne kartą kaltino Pekiną Tibete varžant saviraiškos laisvę ir siekiant kultūrinės asimiliacijos.
Pasak HRW, Kinijos atsakas atitinka įprastą modelį, pastebėtą po ankstesnių stichijos nelaimių: riboti informaciją, kontroliuoti naratyvą ir girti vadovybės ryžtą bei gelbėjimo pastangas.
Vaizdo įrašai, kuriuose matyti sunaikinimo ir žalos Tibete mastas, per kelias valandas dingo iš Kinijos internetinių platformų, teigė grupė.
Pekinas pirmadienį atmetė kaltinimus cenzūra. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas teigė, kad Kinija atvirai, skaidriai ir laiku skelbia informaciją, ir pridūrė, jog netoleruos „šmeižto ir dezinformacijos“, po nelaimės tęsiant gelbėjimo operacijas.