Lietuvos plane numatyta, kad evakuacijos būdas ir eiliškumas pirmiausia priklausys nuo grėsmės vietos ir masto. Nuosavus automobilius turintys žmonės turėtų išvykti nustatytais maršrutais, o transportą likusiems gyventojams turėtų organizuoti savivaldybės.
Kaip informuoja Lenkijos radijas, Vilnius, esantis maždaug už 40 kilometrų nuo Baltarusijos sienos, prieš metus pristatė atnaujintą evakuacijos planą.
„Viena iš evakuacijos iš sostinės krypčių turėtų būti Lenkija“, – Lenkijos radijui sakė Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos departamento vadovas Žygimantas Solovjovas. Kitos dvi kryptys veda į šiaurę – Panevėžio ir Šiaulių link – bei į vakarus, Kauno ir Klaipėdos kryptimi.
Lenkijos ir Ukrainos pasienyje – rusų ataka: užfiksavo vaizdus
Pagal Lietuvos planą evakuacija turėtų prasidėti dar prieš iškylant tiesioginei grėsmei. Tuo atveju, jei miestas būtų apšaudomas, gyventojai neturėtų bandyti jo palikti nustatytais evakuacijos maršrutais.
„Vilniaus gyventojai neturėtų manyti, kad apšaudymo metu jie bėgs iš miesto kuriuo nors evakuacijos maršrutu“, – pabrėžė Ž. Solovjovas. Anot jo, tokioje situacijoje reikėtų slėptis priedangose.
Susiję straipsniai
Vilniaus savivaldybės atstovas pabrėžė, kad vienas iš plano tikslų – pripratinti gyventojus prie minties, jog evakuacija turėtų vykti organizuotai.
„Viena iš šio plano parengimo priežasčių buvo ta, kad gyventojai pradėtų priprasti prie minties, jog tai turi būti kontroliuojamas procesas. Jei leisime įsivyrauti chaosui, viskas bus gerokai sudėtingiau“, – teigė jis.
Sprendimą dėl viso Vilniaus arba jo dalies evakuacijos priima miesto meras. Didesnio masto grėsmės atveju sprendimą priima Lietuvos Vyriausybė.
Vyksta pasirengimas
Kaip skelbia Lenkijos radijas, Lenkijos pusėje šiuo metu vyksta pasirengimas tam, kad Palenkės vaivadija galėtų atlikti tranzito koridoriaus vaidmenį Baltijos šalių gyventojams.
Pirmasis Palenkės vaivadijos vicemeras Pawełas Krutulas šią savaitę Lenkijos radijui Balstogėje sakė, kad regionas jau turi savo gyventojų masinės evakuacijos planus, tačiau dabar susiduria su papildomu iššūkiu – reikės pasirūpinti žmonėmis, atvykstančiais iš Baltijos šalių.
Jis teigė, kad tarpvalstybinio tranzito klausimas yra gana naujas, todėl pareigūnai nori kuo greičiau parengti nenumatytų atvejų planus.
„Tai vis dar nauja problema ir mes tik pradedame su ja dirbti. Tikėkimės, kad to niekada neprireiks, tačiau turime kuo greičiau būti pasirengę blogiausiam scenarijui“, – sakė P. Krutulas.
Pasak P. Krutulo, šiuo metu į planavimo procesą įtraukiamos visos Palenkės vaivadijos vietos valdžios institucijos.
Šis planavimas nereiškia, kad Lenkija paskelbė besiruošianti nuolat priimti visus Vilniaus ar Baltijos šalių gyventojus.
Pagal aprašomą planą Palenkės vaidmuo pirmiausia būtų tranzito koridorius, per kurį evakuoti žmonės galėtų keliauti toliau į Lenkijos gilumą arba, galbūt, į kitas Europos šalis.
Palenkės įtraukimas į Baltijos šalių evakuacijos sistemą yra tiesioginė Lenkijos reakcija į jau daugelį metų trunkantį karinį konfliktą už netoliese esančių sienų.
Rengiant avarinius planus dalyvauja visos Palenkės vaivadijos savivaldybės, pažymi lenkų žiniasklaida.