Pasak leidinio pašnekovo, Ukrainos pusė išreiškė susirūpinimą dėl galimo Rusijos agresijos suintensyvėjimo žiemą, kai Ukrainos miestams apsaugoti skirtos oro gynybos galimybės yra ribotos.
„Bloomberg“ nurodo, kad Ukraina paprašė sąjungininkių padėti padengti maždaug 30 mlrd. JAV dolerių siekiantį biudžeto deficitą ir paspartinti 90 mlrd. eurų išmokėjimą pagal Europos kreditą.
Ukrainos atstovai taip pat buvo pasipiktinę ES sprendimu panaikinti sankcijas dviem Rusijos oligarchams – Ališeriui Usmanovui ir Michailui Fridmanui.
Susiję straipsniai
Savo ruožtu Europos Sąjungos atstovai Ukrainai pareiškė, kad prieš skirdami papildomą finansavimą tikisi pažangos priimant naujus teisės aktus, kuriais būtų siekiama mažinti šešėlinę ekonomiką, didinti mokestines pajamas ir priartinti Ukrainos teisės aktus prie ES normų.
Dėl biudžeto deficito dydžio ES suabejojo Ukrainos skaičiavimais ir pasiūlė, kad papildomą finansavimą suteiktų kiti partneriai, tarp jų Kanada, Norvegija ir Japonija.
Po susitikimo V. Zelenskis žurnalistams viešai pranešė, kad netrukus abiejų šalių komandos vėl susitiks toliau derėtis šiuo klausimu, ir išreiškė viltį, kad sprendimas bus rastas.
Rugsėjo 16 dieną Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad ES Ukrainai suteiks didžiausią paramą per visą istoriją per „sunkiausią žiemą“.
Jungtinių Tautų vystymo programos administratorius Alexanderis De Croo, komentuodamas situaciją BBC, pareiškė, kad Ukrainos laukia „sunkiausia žiema“ nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
Pasak A. De Croo, ši žiema gali virsti humanitarine katastrofa, jei ir toliau bus rengiamos masinės atakos prieš šalies energetikos infrastruktūrą.
Ministras pirmininkas Sergejus Koreckis per kasmetinį „Jaltos Europos strategijos“ susitikimą Kyjive pranešė, kad Ukraina galimoms Rusijos atakoms prieš energetikos sektorių yra pasirengusi geriau nei praėjusią žiemą.
Tačiau, pasak Sergejaus Koreckio, visiškai apsaugoti visų energetikos objektų neįmanoma.