Apklausoms parodžius L. I. Lulos da Silvos persvarą, rinkimų rezultatai buvo netikėti: F. Bolsonaro surinko 47 proc., o dabartinis prezidentas – 45 proc. balsų.
Jei F. Bolsonaro laimėtų spalio 25 d. rinkimus, ši įtakinga Lotynų Amerikos valstybė prisidėtų prie per pastaruosius rinkimus regione išryškėjusio poslinkio į dešinę, palaikomo JAV prezidento Donaldo Trumpo.
Per rinkimus dešinieji taip pat iškovojo virtinę įtikinamų pergalių parlamente. Tai didelis smūgis ketvirtosios prezidento kadencijos siekiančiam beveik 81 metų L. I. Lulai da Silvai.
Susiję straipsniai
Politikos veteranas kairysis L. I. Lula da Silva rinkimus pavadino demokratijos ir „barbarybės“ kova ir perspėjo rinkėjus, kad JAV spaudimo akivaizdoje ant kortos pastatytas Brazilijos suverenitetas.
Dar prieš kelis mėnesius F. Bolsonaro buvo mažai žinomas senatorius, kol tėvas paskelbė jį savo politiniu įpėdiniu. Pats Jairas Bolsonaro negalėjo kandidatuoti, nes atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę už mėginimą įvykdyti perversmą po pralaimėtų 2022 m. rinkimų.
Tačiau įtakinga tėvo pavardė padėjo F. Bolsonaro pelnyti šalies konservatyvių rinkėjų paramą ir aplenkti L. I. Lulą da Silvą, nors rinkimų kampaniją lydėjo skandalai ir abipusiai kaltinimai.
„Esu tikrai patenkintas rezultatu“, – paskelbus rezultatus sakė F. Bolsonaro ir pareiškė matantis „labai realią galimybę“ laimėti antrąjį ratą.
Itin susiskaldžiusios šalies rinkėjai buvo pavargę nuo tų pačių politikų ir nedaugelis balsavo tvirtai įsitikinę savo pasirinkimu.
Bolsonaro dinastija
Pirmajame rate gavęs 56 mln. balsų F. Bolsonaro pasirodė geriau nei jo tėvas Jairas Bolsonaro 2018 m., kai buvo išrinktas prezidentu, ir 2022 metais.
Per rinkimų kampaniją paaiškėjo, kad F. Bolsonaro atžvilgiu atliekamas korupcijos tyrimas dėl biografinio filmo apie jo tėvą „Dark Horse“ finansavimo.
Tačiau daugelio rinkėjų nuomonės tai beveik nepakeitė.
F. Bolsonaro sekmadienį pabrėžė, kad tapęs prezidentu galėtų paskirti keturis įtakingo Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Šis teismas nuteisė jo tėvą ir buvo svarbių politinių bei baudžiamųjų skandalų centre.
Šie rinkimai tapo pergalingu Bolsonaro šeimos sugrįžimu po 2022 m., kai Jairas Bolsonaro pralaimėjo rinkimus dėl antros kadencijos. Po pralaimėjimo sostinėje kilo smurtinės riaušės, o pernai J. Bolsonaro buvo nuteistas už mėginimą įvykdyti perversmą.
Buvusi pirmoji ponia Michelle Bolsonaro ir dar vienas Jairo Bolsonaro sūnus Carlosas Bolsonaro iškovojo vietas Senate.
Jauniausias Jairo Bolsonaro sūnus, 28 metų Jairas Renanas, buvo išrinktas federalinio parlamento nariu.
F. Bolsonaro save pristatė kaip nuosaikesnį už radikaliomis kalbomis garsėjantį tėvą, tačiau jo kritikai reiškė susirūpinimą.
„Flavio kelia pavojų Brazilijai, jo išrinkimas būtų žingsnis atgal. Matėme viską, ką padarė jo tėvas (...) Jis iš tiesų sugriovė Braziliją“, – sakė 45 metų durininkas Andersonas de Almeida.
Trumpas stebi
D. Trumpas sakė „labai atidžiai“ stebintis rinkimus, tačiau paramos F. Bolsonaro nepareiškė.
JAV prezidentas muitais ir sankcijomis spaudė Braziliją dėl įvairių klausimų – nuo jo sąjungininko Jairo Bolsonaro teismo proceso iki įtariamos nesąžiningos prekybos praktikos.
L. I. Lula da Silva ne kartą perspėjo D. Trumpą nesikišti į rinkimus.
L. I. Lula da Silva, gerbiamas dėl socialinės gerovės programų, padėjusių milijonams žmonių išbristi iš skurdo, įspūdingai sugrįžo į valdžią per rinkimus 2022 m., prieš tai 18 mėnesių kalėjęs dėl apkaltinamojo nuosprendžio korupcijos byloje.
Nors kaltinimai buvo panaikinti dėl procesinių priežasčių, jie ir toliau temdė jo politinę karjerą.
Per trečiąją jo kadenciją sumažėjo infliacija ir nedarbas, tačiau rinkėjai skundžiasi didelėmis gyvenimo išlaidomis. Brazilijos, kaip ir daugelio kitų Lotynų Amerikos šalių, gyventojams įgriso didelis nusikalstamumas ir smurtas.




