Tai naujausia 54-erių socialistų lyderio, kuris atsilieka apklausose, avantiūra. Nuo 2018 m., kai pradėjo eiti premjero pareigas, drąsūs politiniai ėjimai tapo jo skiriamuoju bruožu.
Naujienų agentūra AFP apžvelgia pagrindinius klausimus, lemsiančius 2027 m. turėjusių vykti rinkimų eigą. P. Sanchezas rinkimus paankstino po to, kai jo vadovaujamai kairiųjų mažumos koalicijai nepavyko priimti skubių būsto krizės sprendimo priemonių.
Būsto krizė
Madride kilo didžiulis protestas dėl būsto: žmonės reikalauja pokyčių
Būsto neįperkamumas jau daugelį metų yra viena pagrindinių Ispanijos visuomenės problemų, tačiau rugsėjį iškeldinus 87 metų Madrido pensininkę ir visoje šalyje kilus protestams, būsto krizė tapo viena karščiausių politinių diskusijų temų.
Aktyvistai ir analitikai kaip krizės priežastis mini socialinio būsto trūkumą, trumpalaikės nuomos turistams plėtrą, didelių investicinių fondų spekuliacijas ir nepakankamas statybų apimtis.
Dešiniųjų opozicijai atmetus jo siūlytas būsto politikos priemones, tarp kurių buvo didesnė apsauga nuo iškeldinimo ir automatinis nuomos sutarčių pratęsimas, P. Sanchezas sieks pasinaudoti visuomenės nepasitenkinimu.
Opozicija kaltina premjerą nesugebėjus pagerinti padėties per aštuonerius valdymo metus.
Susiję straipsniai
Migrantų krizė Seutoje
Seutoje tebesitęsia humanitarinė krizė, liepos pabaigoje į šią Ispanijai priklausančią teritoriją Šiaurės Afrikoje iš kaimyninio Maroko atvykus dešimtims tūkstančių migrantų.
Šimtai migrantų gyvena savadarbėse stovyklose, todėl didėja įtampa tarp jų ir maždaug 80 tūkst. gyventojų turinčio nedidelio miesto vietos gyventojų. Šie reguliariai protestuoja ir kaltina vyriausybę juos apleidus.
Priešingai daugelyje kitų Europos šalių vyraujančiai tendencijai, P. Sanchezas laikosi imigracijai palankios pozicijos ir sulaukė kritikos dėl to, kad neužkirto kelio masiniam migrantų patekimui į Seutą. Krizė šiame Ispanijos eksklave tęsiasi jau kelis mėnesius.
Analitikų vertinimu, tokia padėtis naudinga prieš imigraciją pasisakančiai kraštutinių dešiniųjų partijai „Vox“, kurios reitingai kyla ir kuri migrantų antplūdį vadina „invazija“.
Seutoje spalio 13 d. turėtų apsilankyti karalius Pilypas VI ir karalienė Leticija. Tai bus pirmasis karališkosios šeimos vizitas eksklave nuo 2007 m. Jis gali padidinti įtampą santykiuose su Maroku.
P. Sanchezas ne vienus metus stengėsi gerinti istoriškai sudėtingus Ispanijos santykius su Maroku, kuris reiškia pretenzijas į Seutą ir kitą Ispanijos teritoriją Šiaurės Afrikoje – Melilją, kur Pilypas VI ir Leticija vyks spalio 14 d.
Korupcijos skandalai
2018 m. į valdžią atėjusį P. Sanchezą, kuris žadėjo išvalyti Ispanijos politiką nuo korupcijos, dabar persekioja virtinė korupcijos skandalų, susijusių su jo artimaisiais ir vienomis ryškiausių jo partijos figūrų.
Jo žmona Begona Gomez stos prieš teismą dėl įtariamo lėšų pasisavinimo ir prekybos poveikiu, o buvęs artimiausias jo bendražygis Jose Luisas Abalosas už korupciją buvo nuteistas kalėti 24 metus.
Buvęs socialistų premjeras ir P. Sanchezo politinis mentorius Jose Luisas Rodriguezas Zapatero taip pat yra tiriamas dėl galimo vaidmens įtariamuose pažeidimuose, susijusiuose su finansinės pagalbos suteikimu vienai oro transporto bendrovei.
P. Sanchezas visada tvirtino, kad jo žmona ir J. L. R. Zapatero yra nekalti, taip pat neigė bet kokį neteisėtą Socialistų partijos finansavimą ir kaltino dešiniuosius vykdant šmeižto kampaniją, kuria esą siekiama destabilizuoti jo vyriausybę.
Socialistų partija galėtų dalyvauti rinkimuose net ir tuo atveju, jei jos atžvilgiu būtų pradėtas tyrimas, tačiau politinė žala galėtų būti negrįžtama.
Stiprėjantys kraštutiniai dešinieji
Pagrindinė konservatyvi opozicinė Liaudies partija (PP) pastaraisiais mėnesiais nuolat pirmauja daugumoje apklausų, tačiau jos palaikymo daugumai užsitikrinti nepakanka.
Todėl trečia pagal dydį parlamento politinė jėga, kraštutinių dešiniųjų „Vox“, galėtų įgyti lemiamą vaidmenį formuojant valdžią ir per galimas koalicijos derybas reikalauti PP nuolaidų. Toks scenarijus jau buvo susiklostęs per neseniai vykusius regioninius rinkimus.
PP lyderis Alberto Nunezas Feijoo tvirtina siekiantis valdyti vienas, tačiau neatmeta derybų su „Vox“ ir teigia nenorintis šios partijos „demonizuoti“.
P. Sanchezas savo Socialistų partijos koaliciją su kraštutinių kairiųjų „Sumar“ dažnai pateikia kaip priešingybę tam, ką vadina „reakcionierių internacionalu“. Pasak jo, į valdžią atėjus PP ir „Vox“ koalicijai būtų apribotos žmonių teises.
Antra vertus, pačiam P. Sanchezui tektų atnaujinti sąjungas su įvairiomis nedidelėmis kairiosiomis partijomis, kurių reitingai yra smukę ir kurios dažnai nesutaria tarpusavyje.