Rusijos žiniasklaida praneša apie antrą maro sukeltą mirtį Sureagavo Kremlius (3)

28 metų Daria Shipilova mirė spalio 2 dieną, o po jos mirties šimtai su ja kontaktavusių žmonių buvo izoliuoti ir stebimi. Laboratorijos darbuotoja medikams esą pasakojo netyčia sudaužiusi mėgintuvėlį, kuriame buvo gyvų bakterijų, Irkutsko kovos su maru institute Sibire.

Rusija tvirtina, kad D. Shipilova mirė nuo „nepatikslintos pneumonijos“, tačiau kaimyninės šalys – Mongolija, Kirgizija ir Uzbekistanas – griežtina sveikatos kontrolę pasienyje, pasirodžius pranešimams apie galimą plaučių marą. Baiminamasi, kad moters mirties priežastis galėjo būti bakterija Yersinia pestis, siejama su „Juodąja mirtimi“, viduramžiais Europoje pražudžiusia milijonus žmonių.

Tuo metu Rusijos žiniasklaidoje pranešama, kad Irkutsko rajono ligoninėje mirė antras žmogus, galimai užsikrėtęs maru. Taip pat teigiama, kad informacija apie galimą maro protrūkį pradėjo dingti iš Rusijos nacionalinės žiniasklaidos.

Nepriklausomas Rusijos leidinys „The Insider“ spalio 2 dieną skelbė, kad federalinis televizijos kanalas REN TV ištrynė visus penkis savo pranešimus apie marą Irkutsko srityje. Pranešimai taip pat esą dingo iš Maskvos 5-ojo kanalo ir visoje šalyje platinamo dienraščio „Kommersant“.

Irkutsko srityje esančio Baikalsko miesto, įsikūrusio netoli Mongolijos sienos, administracija spalio 3 dieną „Telegram“ paskelbė įrašą, kuriame gyventojų prašė nevykti į Šelechovo rajoną.

„Dėl neoficialios informacijos apie patvirtintą maro atvejį Šelechovo mieste prašome apriboti apsilankymus Šelechove ir aplinkinėse gyvenvietėse, kol bus išsiaiškintos su šia grėsme susijusios aplinkybės“, – rašė miesto administracija.

Pasak nepriklausomo vietos leidinio „Lyudi Baikala“, šis įrašas po dviejų valandų buvo ištrintas. Leidinys taip pat praneša apie karantino priemones regione.

Rusijos prezidentūros spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad visuomenė turėtų vadovautis tik oficialia šalies sveikatos priežiūros institucijos „Rospotrebnadzor“ informacija.

„Reikėtų remtis oficialiais „Rospotrebnadzor“ pareiškimais, o ne klausytis įvairių gandų ir spekuliacijų“, – sakė D. Peskovas.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį pareiškė, kad Vašingtonas stebi pranešimus apie galimą užsikrėtimą maru, tačiau nemato priežasties panikuoti. Prieš išvykdamas į Islandiją M. Rubio žurnalistams sakė, kad tarp JAV ir Rusijos keliauja labai nedaug žmonių, tačiau bet kokia infekcija, išplitusi už teritorijos ribų, galėtų greitai pasklisti.

„Taigi mes tai atidžiai stebime ir sekame. Nemanau, kad tai yra priežastis nerimauti, tačiau tai yra priežastis sutelkti dėmesį ir tiesiog stebėti situaciją. Ir mes tai darome“, – sakė M. Rubio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį taip pat pareiškė, kad JAV padės Rusijai kovoti su ligos protrūkiu.

„Na, mes labai atidžiai tai stebime. Ką tik apie tai išgirdome, ir jie tai vadina pneumonija“, – sakė D. Trumpas.

„O pneumoniją, žinote, prieš daugelį metų buvo galima lengviau gydyti. Mikrobai ir bakterijos tapo neproporcingai stipresni, bet mes jiems padėsime“, – pridūrė D. Trumpas.

Reaguodama į šiuos pareiškimus, Rusijos sveikatos agentūra pareiškė esanti pasirengusi padėti JAV kovoti su infekcinių ligų, įskaitant tymus, protrūkiais.

„Rusijos Federacija pasirengusi padėti JAV kovoti su infekcinių ligų protrūkiais“, – teigiama „Rospotrebnadzor“ pareiškime.

Institucija pabrėžė, kad Rusija „turi didelę praktinę ir mokslinę patirtį užtikrinant epidemiologinę gerovę tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu“. Ji taip pat nurodė esanti pasirengusi JAV suteikti specialistų, laboratorinės įrangos bei labai veiksmingų diagnostikos ir prevencijos priemonių, skirtų įvairiems nerimą keliantiems infekcinių ligų protrūkiams.

Tarp jų „Rospotrebnadzor“ išskyrė „gerokai pablogėjusią“ tymų situaciją trijose JAV valstijose ir birželį Naujojoje Meksikoje užregistruotą „mirtiną maro atvejį“.

„Situacija dėl pavojingų infekcinių ligų išlieka nestabili“, – teigiama pareiškime, kuriame taip pat tvirtinama, kad buvo pranešta apie šiltinės ir legionierių ligos protrūkius.

Vis dėlto pati „Rospotrebnadzor“ kategoriškai neigia, kad Irkutsko srityje vyksta maro protrūkis. Spalio 4 dieną agentūra paskelbė, kad D. Shipilova mirė nuo „nepatikslinto tipo pneumonijos“, ir patikino, jog „sanitarinė ir epidemiologinė padėtis Irkutsko srityje bei Irkutsko ir Šelechovo miestuose yra stabili“.

Tačiau, pasak į užsienį pasitraukusių opozicinės žiniasklaidos atstovų leidinio „People of Baikal“, regiono gydytojai apie marą kalba atvirai. Vietos gyventojai taip pat pranešė matę asmenų su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, įskaitant apsauginius kostiumus ir kaukes.

Kaukės, kaip skelbiama, privalomos Irkutsko aliuminio gamyklų darbuotojams ir vaikų darželių personalui. Be to, „The Times“ duomenimis, interneto paieškos pagal rusišką žodį „chuma“, reiškiantį marą, išaugo 5 000 procentų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Pranešama, kad iki penkių Irkutsko apylinkių ligoninių paskelbtas „epideminis“ režimas, o šimtams darbuotojų ir pacientų draudžiama išvykti. „Lyudi Baikala“ skelbia, kad miesto klinikinės ligoninės Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 10 bei Ivano-Matreninsko vaikų ligoninė uždarytos trijų savaičių karantinui.

Leidiniui taip pat pranešė moters, gimdančios vienoje iš Irkutsko gimdymo ligoninių, artimieji, kad ir šioje įstaigoje paskelbtas karantinas. Tuo metu pranešama, kad ligoninės, kurioje buvo gydoma laboratorijos darbuotoja, stacionaro skyrius taip pat uždarytas karantinui, o keliuose skyriuose sustabdytas pacientų išrašymas ir priėmimas.

D. Shipilova sunegalavo kartu su kolegomis vykdydama ekspediciją Buriatijoje, esančioje prie rytinės Rusijos sienos su Mongolija. Rugsėjo 29 dieną ji buvo paguldyta į ligoninę, prijungta prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, tačiau po trijų dienų mirė Šelechove, Irkutsko palydoviniame mieste.

Su ja kontaktavo maždaug 200 žmonių, kurie dabar stebimi dėl galimo protrūkio. Taip pat paaiškėjo, kad D. Shipilova savo darbo laboratorijose asmeniškai dirbo su Yersinia pestis – bakterija, sukeliančia marą ir siejama su viduramžių „Juodąja mirtimi“.

Iškart po D. Shipilovos mirties Rusijos vyriausioji valstybinė sanitarijos gydytoja Anna Popova asmeniškai išskrido į Irkutską kontroliuoti atsako į „ypač pavojingą infekciją“. Tačiau viešai ji apie situaciją nepasisakė.

Kaimyninės Buriatijos gubernatorius Alexejus Tsydenovas iš pradžių D. Shipilovą pavadino „mirusia nuo maro moterimi“, tačiau vėliau sušvelnino formuluotę ir pareiškė, kad ji „galėjo mirti nuo maro“.

Rusijos epidemiologas Mikhailas Favorovas, kaip skelbia „The Moscow Times“, atmetė versiją, kad infekcija galėjo prasidėti dėl sudužusio mėgintuvėlio.

„Tai juokinga. Žmogus, dirbantis Irkutsko kovos su maru institute, dėvi apsauginį kostiumą nuo maro“, – sakė M. Favorovas.

„Jeigu sudaužote mėgintuvėlį, tikimybė užsikrėsti iš tikrųjų yra labai maža. Trumpai tariant, plačiajai visuomenei tai nesvarbu – žmonės patikės istorija apie „sudužusį mėgintuvėlį“, – teigė M. Favorovas.

„Tai absoliučiai šiurpu. Mums nebus pasakyta, kas iš tikrųjų įvyko“, – pridūrė jis.

Šelechovo rajono, esančio rytinėje Rusijos dalyje netoli Mongolijos sienos, meras Maximas Modinas pareiškė, kad regiono valdžia įgyvendina „visapusišką kovos su epidemija priemonių rinkinį“. Jis patvirtino, kad ligoninės, kurioje buvo gydoma laboratorijos darbuotoja, stacionaro skyrius uždarytas karantinui, o keliuose skyriuose sustabdytas pacientų išrašymas ir priėmimas.

Plaučių maras sukelia sunkią plaučių infekciją, kurios simptomai yra karščiavimas, dusulys ir kraujo atkosėjimas. Jie paprastai pasireiškia praėjus nuo trijų iki septynių dienų po kontakto su infekcija.

Gydant antibiotikais per pirmąsias 24 valandas nuo infekcijos pradžios, mirtingumas nuo plaučių maro sumažėja iki maždaug 17 procentų. Tačiau negydoma liga beveik visada baigiasi mirtimi.

Pranešama, kad regione pradeda trūkti šiai ligai gydyti naudojamų vaistų, todėl išsigandę gyventojai plūsta į vaistines ir gydymo įstaigas, reikalaudami jų atsargų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, plaučių maras yra dar sunkesnė ligos forma nei buboninis maras, siejamas su „Juodąja mirtimi“, XIV ir XV amžiais pražudžiusia milijonus žmonių Anglijoje.

Kremlius trečiadienį, kaip galima suprasti, paneigė pranešimus apie antrą įtariamą maro atvejį Sibire ir pareiškė, kad didžioji dalis žiniasklaidos skelbiamos informacijos apie šią situaciją yra melaginga.

Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga (ES) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paragino Rusiją skaidriai informuoti apie praėjusią savaitę paskelbtą laboratorijos darbuotojos mirtį nuo maro šios ligos tyrimų institute Sibiro Irkutsko srityje.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas trečiadienį taip pat paragino Maskvą paaiškinti žiniasklaidos pranešimus apie antrą darbuotoją, kuriam diagnozuotas neaiškios kilmės plaučių uždegimas.

Paklaustas apie šiuos pranešimus, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad žiniasklaida „daug ką skelbia“.

„Ir didžioji dauguma to, ką žiniasklaida skelbia apie šią situaciją, yra melaginga informacija“, – tvirtino D. Peskovas ir paragino žmones remtis tik Rusijos vartotojų teisių ir visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos „Rospotrebnadzor“ pareiškimais.

D. Peskovas taip pat sakė neturintis informacijos apie oficialų Vašingtono prašymą paaiškinti šią situaciją.

Po pranešimų apie Sibire nuo maro esą mirusią laboratorijos darbuotoją Mongolijos vyriausybė trečiadienį pranešė nurodžiusi imtis „sveikatos stebėsenos“ priemonių pasienyje su Rusija.

„Nors šiuo metu rizikos lygis yra žemas, Sveikatos apsaugos ministerija nurodė atitinkamoms institucijoms imtis atsargumo priemonių ir užtikrinti nuolatinę stebėseną bei kontrolę, kad būtų išvengta galimos rizikos“, – teigiama ministerijos pranešime.

Ministerija pridūrė, kad „Selengės aimako pasienio kontrolės punktai ir toliau veikia įprastai, o pasienyje taikomos sveikatos stebėsenos ir kontrolės priemonės“.

Pasirodžius pranešimams, kad praėjusią savaitę Sibire nuo maro mirė laboratorijos darbuotoja, Rusijos sveikatos priežiūros tarnyba trečiadienį pareiškė nematanti epidemijos pavojaus – tuo metu Maskva sulaukia vis daugiau raginimų skaidriai informuoti kitas šalis apie šį atvejį.

Rusijos žiniasklaidos priemonė „Baikalo žmonės“ praėjusį penktadienį pranešė, kad maro tyrimų institute Sibiro Irkutsko srityje dirbusi 28 metų moteris mirė nuo šios ligos, kuria galėjo užsikrėsti sudužus mėgintuvėliui.

Rusijos institucijos į šiuos pranešimus numojo ranka ir pareiškė, kad moteris mirė nuo neaiškios kilmės plaučių uždegimo.

„Sanitarinė ir epidemiologinė padėtis Irkutsko srityje (...) yra rami“, – pareiškime tvirtino Rusijos vartotojų teisių ir visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“ ir nurodė, kad epidemijos pavojaus gyventojams nėra.

Tarnyba pabrėžė, kad atliekant išsamius tyrimus nenustatyta jokių ekstremalių situacijų, o laboratorijoje dirbant su patogeniniais mikroorganizmais esą buvo laikomasi tinkamų kontrolės priemonių.

„Daugiau kaip 90 proc. kontaktą turėjusių asmenų medicininis stebėjimas jau baigtas“, – pridūrė tarnyba.

„Nenustatyta jokių su infekcinėmis ligomis susijusių sveikatos sutrikimų“, – nurodė „Rospotrebnadzor“ ir pabrėžė, kad atlikus beveik 5 tūkst. laboratorinių tyrimų neaptikta jokių pavojingų patogeninių mikroorganizmų.

Tarnyba taip pat pabrėžė, kad moteris buvo paskiepyta ir turėjo imunitetą pavojingoms infekcijoms, su kuriomis dirbo.

Nors „Rospotrebnadzor“ teigė epidemijos pavojaus nenustačiusi, tarnyba nurodė atsargumo sumetimais ir laikydamasi sanitarijos teisės aktų įgyvendinusi kompleksą kovos su epidemijomis priemonių.

Tarnyba taip pat pabrėžė, kad, vadovaudamasi tarptautinėmis sveikatos priežiūros taisyklėmis, informaciją apie padėtį pateikė Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO).

Pareiškimas paskelbtas tuo metu, kai PSO, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) paragino Rusiją skaidriau informuoti jas apie šį incidentą.