Prestižinę premiją penktadienį pelnė Pietų Afrikos Respublikos teisėja ir žmogaus teisių gynėja Navi Pillay už savo veiklą kovojant su karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui.
Tačiau sakydamas kalbą savo gerbėjų mitinge Niujorko valstijos mieste Sirakūzuose D. Trumpas Norvegijos Nobelio komiteto pasirinkimą pavadino „gėdingu sprendimu“, pridurdamas, kad apie N. Pillay „niekada nėra girdėjęs“.
„Niekada nesu girdėjęs apie šį konkretų asmenį, bet vis tiek sveikinu. Nobelio taikos premiją turėjo gauti Jungtinės Amerikos Valstijos, kurioms atstovauju kaip jūsų prezidentas, tačiau jos negavo“, – sakė jis.
JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė esąs vertas Nobelio taikos premijos
Jis tikino, kad sprendimas premiją skirti N. Pillay paliko „neištrinamą dėmę Norvegijai“.
Nuo sugrįžimo į Baltuosius rūmus 2025 m. sausį D. Trumpas neslėpė pageidavimo pelnyti Nobelio taikos premiją.
Susiję straipsniai
Vis dėlto, pasak Osle kalbėjusių ekspertų, JAV prezidentui pretenduoti į šį apdovanojimą neleido jo karas prieš Iraną, teritorinės ekspansijos siekiai, be kita ko, Grenlandijoje, griežtos priemonės migrantų atžvilgiu ir išpuoliai prieš daugiašalį bendradarbiavimą bei žiniasklaidą. Tokį vertinimą ekspertai pateikė dar prieš paskelbiant N. Pillay laureate.
Kartu su premija laureatei įteikiamas aukso medalis, diplomas ir maždaug 1 mln. eurų piniginis apdovanojimas.
„Nobelio taikos premiją visiems laikams diskreditavo saujelė radikalių ideologų, kurie yra nusiteikę prieš demokratiją ir iš tiesų yra civilizacijos priešai“, – aiškino JAV prezidentas.
Savo ruožtu N. Pillay pajuokavo galinti pasidalyti premija su D. Trumpu.
„Jei paplosite dar šiek tiek garsiau, galbūt pasidalysiu šia premija su Trumpu“, – po apdovanojimo paskelbimo ją sveikinusiai ir plojusiai miniai sakė ji.
Ši pašaipa, panašu, buvo užuomina į pernai Nobelio taikos premiją pelniusią Venesuelos opozicijos lyderę Marią Coriną Machado, kuri savo aukso medalį vėliau padovanojo D. Trumpui.