JAV grasina „padaryti galą“ TBT: skelbia vėliau įsigaliosiančias plataus masto sankcijas (1)

Pagal šias sankcijas visas Jungtinėse Valstijose laikomas TBT turtas bus įšaldytas, o apie jį turės būti pranešta JAV iždo departamentui. JAV piliečiams taip pat bus uždrausta vykdyti bet kokius sandorius su teismu.

Tačiau, Valstybės departamento teigimu, sankcijos įsigalios tik po 180 dienų: taip esą suteikiama laiko diplomatinėmis priemonėmis išspręsti Vašingtonui susirūpinimą keliančius klausimus dėl TBT.

Šiomis priemonėmis bus uždrausti sandoriai su Hagoje įsikūrusiu teismu ir apribota jo prieiga prie išteklių, siekiant „paralyžiuoti“ jo veiklą, jei nepavyks rasti sprendimo, pareiškime nurodė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

M. Rubio konkrečių reikalavimų neįvardijo, tačiau paminėjo būtinybę apsaugoti JAV kariškius.

Šiuo metu TBT neatlieka tyrimų dėl nė vieno JAV piliečio. Tačiau per ankstesnius tyrimus dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Afganistane buvo tiriami ir JAV ginkluotųjų pajėgų bei Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) darbuotojų veiksmai. Šie tyrimai prieš kelerius metus buvo sustabdyti.

„Prezidentas Trumpas niekada neleis Tarptautiniam baudžiamajam teismui patraukti amerikiečių baudžiamojon atsakomybėn“, – teigiama pareiškime, kuriame TBT pavadintas „savivaliaujančiu teismu“.

M. Rubio pažymėjo, kad JAV niekada neprisijungė prie TBT steigiančio Romos statuto.

„Mums jo nereikia. Ir mes jo nenorime“, – sakė jis ir pridūrė, kad tiek respublikonai, tiek demokratai jau kelis dešimtmečius nepritaria tam, kad TBT galėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn JAV piliečius, kariškius ar politinius lyderius.

D. Trumpo administracija anksčiau jau buvo įvedusi sankcijas trylikai šio teismo teisėjų ir prokurorų.

Valstybės departamentas nurodė atidėjęs sankcijų taikymą pačiai institucijai, tikėdamasis, kad teismas arba jo valstybės narės atsižvelgs į JAV susirūpinimą, tačiau nei pats teismas, nei jo valstybės narės reikšmingų veiksmų nesiėmė.

„Arba TBT liausis grasinęs, arba mes padarysime galą TBT“, – teigiama pareiškime, kuriame perspėjama, kad priešingu atveju Vašingtonas tęs pastangas „plyta po plytos“ išardyti karo nusikaltimus nagrinėjantį teismą.

Naujosios priemonės taip pat paskelbtos tvyrant įtampai dėl TBT sprendimo išduoti Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arešto orderį, įtariant jį karo nusikaltimais Gazos Ruože.

TBT griežtai pasmerkė sankcijas, pavadindamas jas „precedento neturinčiu žingsniu“ ir išpuoliu prieš tarptautinę teisinę tvarką.

„Tai išpuolis prieš teisės viršenybę ir pačius tarptautinės teisinės tvarkos pagrindus, kuriuo kėsinamasi į paprastą principą, kad niekas nėra aukščiau įstatymo“, – teigiama teismo pareiškime.

TBT apkaltino Vašingtoną mėginimu „trukdyti vykdyti teisingumą“.

Europos Komisija (EK) taip pat išreiškė susirūpinimą dėl JAV sprendimo ir pažadėjo toliau bendradarbiauti su teismu, siekdama užtikrinti veiksmingą jo veiklą.

EK pareiškė besitikinti dialogo su Vašingtonu ir atkreipė dėmesį, kad sankcijos įsigalios tik po šešių mėnesių.

Apie sankcijas paskelbta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Pietų Afrikos Respublikos teisininkei Navi Pillay, 2003–2008 m. ėjusiai TBT teisėjos pareigas, buvo skirta Nobelio taikos premija.

N. Pillay perspėjo, kad premija jai skirta tuo metu, kai didėja spaudimas tarptautinei teisei.

„Ši blogėjanti padėtis ypač akivaizdi dėl išpuolių prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą“, – prieš pat JAV paskelbiant sankcijas sakė ji.

N. Pillay anksčiau vadovavo Jungtinių Tautų (JT) komisijai, kuri apkaltino Izraelį vykdant genocidą Gazos Ruože. M. Rubio savo pareiškime jos nepaminėjo.

Rugsėjį JAV prezidentas Donaldas Trumpas, sakydamas kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje, paragino šalis pasitraukti iš TBT.

Vokietija, Nyderlandai ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys vėliau pažadėjo teismą visapusiškai remti.