CNN vertinimu, svarbiausias susitarimo rezultatas – jis ir lydinti politinė retorika „įkala pleištą tiesiai į Vakarų aljanso širdį“. Šis aljansas siekia izoliuoti Maskvą dėl jos pradėto karo prieš Ukrainą, tačiau Vašingtono sprendimas didina nesutarimus tarp JAV, Kyjivo ir kitų Vakarų sąjungininkų.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija sprendimą aiškina būtinybe pristabdyti pasaulinių degalų kainų augimą. Vis dėlto analitikai abejoja, ar rusiško dyzelino tiekimas galėtų reikšmingai paveikti jo kainą.
Rusijai susitarimas ypač aktualus dėl šalyje juntamo degalų trūkumo, sumažėjusių naftos perdirbimo apimčių ir Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Galimybė atnaujinti eksportą Maskvai suteiktų papildomų pajamų, tačiau, CNN vertinimu, strateginė nauda gali būti dar svarbesnė.
JAV ir Rusijos dyzelino susitarimą laiko visai ne politiniu: paaiškino, kas už to slypi
D. Trumpas pasisakė prieš Ukrainos atakas prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, pareikšdamas, kad jos sukelia problemų pasaulinei rinkai. Tuo metu Kanados ministras pirmininkas Markas Carney palaikė Ukrainą ir pabrėžė, kad šis susitarimas prieštarauja sąjungininkų pastangoms užtikrinti stabilumą Europoje.
Pagrindinė rizika Kyjivui – galimas tolesnis JAV spaudimo didėjimas. CNN vertinimu, Vašingtonas gali pasinaudoti Ukrainos priklausomybe nuo amerikiečių teikiamos žvalgybinės informacijos, siekdamas priversti ją nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Taigi susitarimas gali suteikti Maskvai ne tik papildomų eksporto pajamų, bet ir strateginį pranašumą: JAV savo ekonominių interesų apsaugą faktiškai susieja su Ukrainos smūgių Rusijos naftos pramonei ribojimu. CNN vertinimu, tai gilina nesutarimus tarp Vašingtono, Kyjivo ir kitų Vakarų sąjungininkų.
Spalio 9 dieną per pokalbį telefonu D. Trumpas ir V. Putinas susitarė dėl 300 tūkst. – 3 mln. tonų rusiško dyzelino tiekimo į JAV ir pasaulio rinkas. JAV vadovo teigimu, tai turėtų „padėti sumažinti kainas“.
Susiję straipsniai
Po šio susitarimo Kremlius anksčiau laiko panaikino 2026 metų liepą įvestą dyzelino eksporto draudimą. Šis apribojimas buvo priimtas padažnėjus Ukrainos smūgiams Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Kaip pranešė „Axios“, D. Trumpas nusprendė sudaryti susitarimą su V. Putinu po to, kai Ukraina atsisakė nutraukti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. JAV teigimu, šie smūgiai tiesiogiai veikia amerikiečių vartotojus.
Spalio 9-osios vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas JAV sprendimą leisti rusiško kuro tiekimą į Amerikos ir pasaulio rinkas, pavadino jį silpnu. Jis taip pat nurodė, kad D. Trumpas dėl šio klausimo susitarė su V. Putinu tuo metu, kai Ukrainos ir JAV atstovai vedė derybas Majamyje.
Vėliau V. Zelenskis dar kartą pabrėžė, kad sankcijų Rusijai sušvelninimą laiko „akivaizdžia silpnybe“, kuri naudinga Maskvai. Jo vertinimu, toks sprendimas palankus Rusijai, o ne Ukrainos pastangoms ją spausti.
Reaguodamas į Ukrainos vadovo kritiką, D. Trumpas griežtai pasisakė prieš jį ir pareiškė, kad „Ukrainai atėjo laikas pasirinkti naują prezidentą“. JAV vadovas taip pat dar kartą apkaltino Ukrainą dėl to, kad iki šiol nepavyko pasiekti taikos susitarimo su Rusija, o V. Zelenskį – „nenoru“ sudaryti tokį susitarimą.
Spalio 11 dieną V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina būtų pasirengusi nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, jeigu Rusija nustotų atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Taip Kyjivas susiejo galimą atakų sustabdymą su abipusiškumo principu – Ukrainos smūgiai būtų nutraukti su sąlyga, kad Maskva liautųsi atakuoti Ukrainos energetikos objektus.
Parengta pagal nv.ua inf.