Latvijos prezidentas jau sureagavo į D. Trumpo pareiškimus dėl paliaubų

2026 m. spalio 12 d. 11:44
Lrytas.lt
Šiuo metu nėra jokių ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi sutikti su paliaubomis, todėl Europa turi toliau teikti Ukrainai karinę ir finansinę paramą bei padėti jai pasiruošti žiemai, pirmadienį duodamas interviu televizijai TV3 pabrėžė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, komentuodamas JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie energetines paliaubas ir susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo.
Daugiau nuotraukų (5)
Paklaustas apie paliaubų perspektyvas, E. Rinkevičius pažymėjo, kad situaciją vertina realistiškai. Jo nuomone, Rusija vis dar nenori užbaigti karo, nes jos vadovas Vladimiras Putinas tikisi pergalės.
„Putinas vis dar įsitikinęs, kad gali laimėti“, – sakė prezidentas.
Kartu E. Rinkevičius pabrėžė, kad būtų gerai, jei JAV pavyktų pasiekti susitarimą dėl smūgių energetikos objektams nutraukimo.

D. Trumpui paskelbus apie energetines paliaubas – pokyčiai rinkoje: atpigo nafta

„Jei Jungtinėms Valstijoms iš tiesų pavyktų pasiekti vadinamąsias energetines paliaubas, tai būtų naudinga visiems“, – sakė jis.
Prezidentas kol kas susilaikė nuo reikšmingų išvadų apie D. Trumpo pareiškimus. Jis pažymėjo, kad pastaruosius pusantrų metų tarptautinei politikai būdingas daugiau ar mažiau suvaldomas nenuspėjamumas, o politinė retorika tiek krizės Artimuosiuose Rytuose, tiek karo Ukrainoje atžvilgiu nuolat keičiasi.
E. Rinkevičius taip pat atkreipė dėmesį į artėjančius JAV rinkimus ir aukštas degalų kainas, kurios daro įtaką politinei retorikai.
Paklaustas, ar D. Trumpo paskelbtas susitarimas dėl rusiško dyzelino tiekimo rodo JAV suartėjimą su Maskva, prezidentas pažymėjo, kad Vašingtonas palaiko tiek oficialius, tiek neoficialius ryšius su Rusija. Pasak jo, tai vyksta pozityvūs JAV ir Ukrainos prezidentų, tai – JAV ir Rusijos prezidentų pokalbiai. E. Rinkevičius taip pat priminė praėjusių metų rugpjūtį Ankoridže vykusį JAV ir Rusijos viršūnių susitikimą bei praėjusią žiemą aptartus taikos planus. Tačiau šios iniciatyvos karo užbaigti nepadėjo.
Prezidentas paragino sutelkti dėmesį į tai, kam Latvija ir kitos Europos šalys gali padaryti poveikį.
„Yra dalykų, kuriems galime daryti įtaką. Yra dalykų, kuriems poveikio padaryti negalime, tačiau Europos kontekste tikrai yra sričių, kuriose galime veikti“, – sakė jis.
E. Rinkevičius pabrėžė, kad Europa turi toliau padėti Ukrainai, nepaisydama to, į kurią pusę pučia vėjai kitapus Atlanto. Parama reikalinga jau dabar, nes Rusijos atakos tęsiasi, o žiema gali būti atšiauri.
Pasak prezidento, iš Ukrainos gaunama informacija rodo, kad šalis patiria daugybę įvairaus pobūdžio atakų. Keičiasi ir kare naudojamos technologijos, įskaitant reaktyvinius dronus, kuriuos sunkiau perimti. Ukrainos veiksmus jis pavadino išradingais, kaip pavyzdžius paminėdamas smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir duomenų centrams.
Prezidentas perspėjo, kad ateinantys metai gali būti lemiami ir tolesnės Europos paramos Ukrainai atžvilgiu. Keliose Vakarų Europos šalyse veikia partijos, pasisakančios už tai, kad ši parama būtų nutraukta. E. Rinkevičius atkreipė dėmesį į Vokietijoje reiškiamą poziciją dėl energetinio bendradarbiavimo su Rusija atnaujinimo ir Prancūzijoje skambančius raginimus nutraukti finansinę paramą Ukrainai.
Prezidento teigimu, diskusijos dėl rusiškų dujų tiekimo Europai atnaujinimo kol kas daugiausia yra teorinės. Tačiau, atsižvelgiant į artėjančius rinkimus ir galimą jų poveikį Europos Sąjungos (ES) veiklai, šiuo metu Ukrainai būtina suteikti kuo didesnę pagalbą, kad ji galėtų ištverti žiemą.
E. Rinkevičius pripažino, kad įtikinti partnerius remti Ukrainą niekada nebuvo lengva. Palyginti lengviausia tai padaryti buvo 2022 m. pavasarį, kai Rusijai pradėjus plataus masto invaziją kai kurie sprendimai jau buvo parengti iš anksto. Vėliau susitarti darėsi vis sunkiau, nors iki šiol pavyko išlaikyti bendrą paramos kryptį.
Kartu nepavyko pasiekti sutarimo dėl įšaldyto Rusijos turto perdavimo Ukrainai.
„Štai čia ir įstrigome“, – sakė E. Rinkevičius.
Kai kuriais atvejais sunkumų kilo ir pratęsiant sankcijas.
Kaip pranešta, D. Trumpas apie susitarimą su V. Putinu paskelbė likus kelioms savaitėms iki JAV kadencijos vidurio rinkimų, per kuriuos jo Respublikonų partija gali prarasti Kongreso kontrolę, rinkėjams nerimaujant dėl augant degalų kainoms didėjančių pragyvenimo išlaidų.
JAV iždo departamentas išdavė laikiną leidimą, pagal kurį iki 2027 m. balandžio pasaulinei rinkai gali būti tiekiamas rusiškas dyzelinas.
Rusijai nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios taikomos JAV ir jų partnerių sankcijos.
Šiemet priimtas sprendimas laikinai panaikinti JAV sankcijas, kad būtų galima parduoti rusišką naftą, sukėlė susirūpinimą, nes tai gali apsunkinti pastangas atimti iš Rusijos pajamas iš naftos, kurių jai reikia karui Ukrainoje finansuoti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad D. Trumpas priėmė gėdingą ir silpną sprendimą, sutikdamas importuoti rusiškus naftos produktus, kad sumažintų jų trūkumą JAV.
„Tai tikrai neteisinga, tai tikrai negarbingas mūsų partnerių žingsnis ir, mano nuomone, silpnas sprendimas“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis šiuos komentarus išsakė tuo metu, kai Ukrainos derybininkų delegacija penktadienį ir šeštadienį turėjo susitikti su JAV pareigūnais Jungtinėse Valstijose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.