Įstatymo projektu buvo siūloma išplėsti parlamentinių tyrimo komisijų įgaliojimus, tačiau, suskaičiavus 99 proc. balsų, paaiškėjo, kad 51 proc. rinkėjų jam nepritarė, už balsavo 49 procentai. Referendumo rezultatai yra privalomi.
Jei įstatymas būtų priimtas, į parlamentines tyrimo komisijas liudyti kviečiami asmenys būtų privalėję nedelsdami atvykti ir nebūtų galėję teisme apskųsti šaukimo, kol komisija nebūtų baigusi darbo.
Opozicija perspėjo, kad liudyti kviečiami asmenys gali būti priversti atskleisti neskelbtiną informaciją, ir apkaltino vyriausybę iš esmės kuriant „politinę policiją“.
Vengrija žengia istorinį žingsnį – paviešins dešimtis tūkstančių saugumo policijos bylų
Žiniasklaida ir analitikai prognozavo menką rinkėjų aktyvumą, tačiau, pirminiais duomenimis, referendume dalyvavo 53,7 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų. Tai didžiausias rinkėjų aktyvumas per visą Slovėnijos referendumų istoriją.
J. Janša atėjo į valdžią, kai buvusiam liberalų ministrui pirmininkui Robertui Golobui nepavyko suformuoti vyriausybės, nors jo partija nedidele persvara laimėjo kovą vykusius parlamento rinkimus.
Susiję straipsniai
Patyręs politikas, JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjas, pažadėjo pigiau išlaikomą, bet geriau veikiančią valstybę.
J. Janša pasiūlė mažinti darbo vietų skaičių viešajame sektoriuje ir finansavimą žmogaus teisių organizacijoms, taip užsitraukė politinių oponentų kritiką.
Prieš balsavimą opozicijos lyderis R. Golobas perspėjo, kad du milijonus gyventojų turinčios Europos Sąjungos (ES) valstybės laukia tikras demokratijos atsparumo išbandymas.