Humanitarinius reikalus Gazos Ruože prižiūrinti Izraelio kariuomenės institucija COGAT trečiadienį paskelbė apie komercinių prekių tiekimo sustabdymą. Nebuvo aišku, ar sprendimą priėmė pati institucija. COGAT teigė tik perdavusi Gazos Ruožo prekybininkų pareiškimą, tačiau palestiniečiai tai paneigė.
Dėl šio sprendimo prekių tiekimas į Gazos Ruožą gali iš karto sumažėti, nes izoliuota teritorija yra visiškai priklausoma nuo prekių, kurias Izraelis leidžia įvežti per pasienio kontrolės punktus. Tiekimo sustabdymas taip pat sukėlė nuogąstavimų dėl prekių įperkamumo. Humanitarinės pagalbos darbuotojai pabrėžia, kad kainoms kontroliuoti būtina tiek humanitarinė pagalba, tiek sklandžiai veikianti komercinė rinka.
„Vien humanitarinės pagalbos sektorius negali patenkinti visų gyventojų poreikių. Rinkos turi veikti“, – sakė humanitarinės organizacijos Norvegijos pabėgėlių tarybos atstovė spaudai Shaina Low.
„Flydubai“ oro linijų lėktuve buvę keleiviai pasidalijo siaubingais išgyvenimais: moteris šaukė „bado peiliu“
Pagrindinė pasaulyje apsirūpinimo maistu nesaugumą vertinanti institucija anksčiau šiais metais pranešė, kad nuo 2025 m. rugpjūčio, kai teritorijoje buvo paskelbtas badas, padėtis Gazos Ruože pagerėjo, tačiau vis dar išlieka krizinė. Ataskaitoje nurodyta, kad daugumai karo nuniokoto anklavo šeimų labai trūksta maisto, ir perspėta, jog „net nedideli humanitarinės pagalbos tiekimo sutrikimai gali greitai panaikinti pastaruoju metu pasiektą pažangą“.
Skelbdama apie šią priemonę COGAT tvirtino tik perduodanti vietos prekybininkų Gazos Ruože sprendimą. Esą šie pavargo nuo to, kad „Hamas“ apmokestina jų sunkvežimius ir jiems grasina. Izraelis jau seniai kaltina šią grupuotę rinkliavomis už importuojamas prekes finansuojant savo veiklą.
Susiję straipsniai
Tačiau Gazos Ruožo privačių vežėjų sąjungos vadovas Nahedas Sheheiberis tai paneigė ir pareiškė, kad sprendimą priėmė Izraelis.
„Ne prekybininkai sustabdė prekių tiekimą. Izraelio koordinatorius tvirtina, kad už tai atsakingi Gazos Ruožo prekybininkai, tačiau iš tiesų apribojimus įvedė patys izraeliečiai“, – sakė jis.
Po COGAT pranešimo N. Sheheiberio vadovaujamos sąjungos atstovai susitiko su Gazos Ruožo ekonomikos ministerijos pareigūnais, išreiškė susirūpinimą ir pareiškė, kad Izraelis ministerijos renkamas rinkliavas naudoja kaip pretekstą komercinių prekių tiekimui nutraukti.
Pasak N. Sheheiberio, ministerija iš prekybininkų už kiekvieną į Gazos Ruožą įvažiuojantį sunkvežimį prašė mokėti po 10 tūkst. šekelių (apie 2 875 eurus). Per susitikimą ministerijos viceministras Khaledas al-Raqabas sąjungos atstovams teigė, kad ši suma nėra mokestis – esą tai ministerijos prašoma auka, skirta padėti mokėti atlyginimus Gazos Ruožo valstybės tarnautojams.
Iš COGAT pranešimo nebuvo aišku, ar humanitarinės pagalbos organizacijoms bus leista padidinti į Gazos Ruožą gabenamos pagalbos apimtis, kad būtų kompensuotas komercinių prekių tiekimo nutrūkimas.
COGAT teigimu, maždaug 2 mln. Gazos Ruožo gyventojų kasdien reikia apie 250 sunkvežimių krovinių. Tai gerokai mažiau nei mažiausiai 600 sunkvežimių per dieną, numatytų prieš metus tarpininkaujant JAV sudarytame paliaubų susitarime.
Karas prasidėjo 2023 m. spalio 7 d., kai „Hamas“ vadovaujami užpuolikai nužudė apie 1,2 tūkst. žmonių ir paėmė 251 įkaitą. Izraelis atsakė plataus masto bombardavimu ir sausumos invazija, per kuriuos, Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo daugiau kaip 74 tūkst. palestiniečių.
Ministerijos teigimu, tarp žuvusiųjų yra daugiau kaip 1,4 tūkst. palestiniečių, žuvusių nuo paliaubų įsigaliojimo. Per tą patį laikotarpį per pavienius išpuolius Gazos Ruože žuvo penki Izraelio kariai.
„Hamas“ valdomai administracijai priklausanti ministerija tvarko išsamią žuvusiųjų apskaitą, o Jungtinių Tautų (JT) agentūros ir nepriklausomi ekspertai jos duomenis laiko iš esmės patikimais. Ministerija neskirsto žuvusiųjų į civilius gyventojus ir kovotojus, tačiau teigia, kad apie pusę visų aukų sudaro moterys ir vaikai.