„Mes to reikalausime. Jei Europa nori, kad užtikrintume savo sienos, kuri yra ir Europos išorės siena, saugumą, negalime ilgai to daryti skolintomis lėšomis“, – pabrėžė Latvijos premjeras.
A. Kulbergo nuomone, šis reikalavimas yra realistiškas, nes Europa irgi supranta, kad „jei mūsų siena silpna, silpna ir Europa“.
Anksčiau Latvijos parlamento komisijai premjeras sakė, kad šalies prašymas skirti papildomą finansavimą pagrįstas Rusijos keliamos geopolitinės grėsmės poveikiu ES rytinio flango šalių ekonomikoms.
Tarp Lietuvos ir Ukrainos – svarbi investicijų sutartis: produkciją skirs ir NATO
Jis rėmėsi Europos Komisijos (EK) vertinimais, pagal kuriuos dėl geopolitinės grėsmės prie rytinės ES išorės sienos esančiose valstybėse narėse infliacija buvo 3,7 procentinio punkto didesnė už ES vidurkį, o vidutinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2022–2023 m. buvo 1,9 procentinio punkto mažesnis, nei prognozuota visai ES.
A. Kulbergo teigimu, vertinant šį poveikį per septynerius metus, Latvijos ekonominiai nuostoliai siekia apie 7,43 mlrd. eurų. Todėl per derybas Latvija prašo maždaug 7 mlrd. eurų papildomo finansavimo. ES rytinio flango šalys prašo iš viso 54 mlrd. eurų.
Susiję straipsniai
A. Kulbergo teigimu, Latvijos poziciją palaiko Lietuva ir Estija, paramą pareiškė ir Suomija, Lenkija bei Rumunija.
Baltijos šalių siūlymu Europos Vadovų Tarybos išvadose jau įtraukta nuostata dėl ypatingos rytinio flango padėties.
Premjeras pabrėžė, kad papildomas finansavimas padėtų Latvijai patenkinti svarbiausius poreikius, įskaitant žemės ūkio sektoriaus ir kariniu požiūriu strategiškai svarbaus projekto „Rail Baltica“ finansavimą.
Kartu A. Kulbergas pripažino, kad susitarti dėl kito ES daugiamečio biudžeto bus sunku, nes šiuo metu siūlomas jo dydis nepriimtinas kelioms į ES biudžetą įmokas mokančioms šalims.
Tikimasi, kad bendras susitarimas bus pasiektas šių metų gruodį, o kitas derybų etapas numatytas spalį.
Europos Komisija pasiūlė maždaug 1,76 trln. eurų 2028–2034 m. biudžetą, apskaičiuotą 2025 m. kainomis, atsižvelgiant į infliaciją.
Šiam biudžetui, oficialiai vadinamam daugiamete finansine programa, reikalingas visų 27 ES valstybių narių pritarimas.
Grupė fiskalinio taupumo besilaikančių valstybių, dažnai vadinamų taupiosiomis ES narėmis, dabartinį EK pasiūlymą dėl daugiamečio biudžeto laiko nepriimtinu.