Ne gana to, D. Trumpas aiškina, kad Ukrainai atėjo laikas surengti prezidento rinkimus. O „Financial Times“ skelbia, kad D. Trumpo administracija grasina sustabdyti Ukrainos aprūpinimo ginklais sistemą, spausdama Kyjivą nutraukti tolimojo nuotolio smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai.
Be to, JAV prezidentas pareiškė, kad Rusija su Ukraina sutarė dėl energetinių paliaubų. Tik tuo pačiu aiškėja, kad net jei toks susitarimas ir yra, Maskva jo nesilaiko – Volodymyras Zelenskis skelbė apie jį sužinojęs iš žiniasklaidos ir skaičiuoja, kiek kartų rusai jau tai pažeidė.
„Tikslinis Rusijos balistinių raketų smūgis konkrečiai į energetikos infrastruktūrą – būtent tą infrastruktūrą, kuriai taikomos JAV prezidento paskelbtos paliaubos. Smūgis buvo visiškai apgalvotas ir savo mastu demonstratyvus – Rusija dar niekada nebuvo parodžiusi tokios atviros nepagarbos Jungtinėms Valstijoms“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis.
„Jie dar nebuvo taip žeminami“: nuogąstauja, kad Rusija bandys pasinaudoti Ukrainos situacija
Tačiau D. Trumpas toliau nesiima dėl to kritikuoti Rusijos. Aiškina, kad V. Putinas nori susitarimo, gal net labiau nei V. Zelenskis. O JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas apkaltino Europą veidmainyste dėl kritikos susitarimui, pagal kurį Jungtinės Valstijos pirks rusišką dyzeliną.
Pasak jo, pačios Europos šalys nesugeba atsisakyti rusiškų energijos išteklių. Taigi, rodo veidrodį kritikams. Visgi, Žinių radijo laidai „Gyvenu Europoje“ kalbėjęs europarlamentaras Paulius Saudargas mano, kad S. Bessentas čia teisus iš dalies.
„Taip, Rusija galėjo pradėti šį karą [prieš Ukrainą] didele dalimi todėl, kad Europa buvo energetiškai priklausoma ir labai stipriai nuo Rusijos. Ta pati Vokietija, iš esmės, stipriausia Europos valstybė, pajėgiausia pramonė – ji buvo priklausoma nuo rusiškų dujų. Šitą bambagyslę baigiam nusikirpti – puikiai žinom, kad yra priimtas pernai prieš Kalėdas reglamentas, įstatymas, kuris iškart įsigalios visose 27 ES valstybėse – pilnas rusiškų dujų importo uždraudimas.
Laipsniškai, taip, kiekvienai rūšiai importo yra tam tikra data – bet tai yra pabaiga“, – pabrėžė politikas, pridūręs, kad tą patį galima buvo padaryti ir su nafta, nes Europos Komisija yra tai žadėjusi. „Bet įvyko Hormūzas“, – šyptelėjo jis.
Susiję straipsniai
Tuo metu analitinio centro „Atlantic Council“ analitikė Agnia Grigas sako, kad Europa iki šiol yra padariusi per mažai.
„Visgi, Europa yra padariusi dar tikrai per mažai, kad būtų nepriklausoma nuo rusiškų dujų ir naftos. Po karo prasidėjimo 2022 metais suskystintų rusiškų dujų pirkimas iš tikrųjų išaugo Europoje. Dar dabar jos yra tiekiamos į Nyderlandus, į Prancūziją, į Belgiją ir t.t.
Šiandien Europa priklauso maždaug 16 procentų, nuo visų savo importų, nuo rusiškų suskystintų dujų. Tas tęsiasi ir su nafta. Kadangi, kaip bebūtų, grėsmė yra Europos žemyne, manau, europiečiai turėtų būti veiksmingesni ir labiau ryžtingesni negu Amerika, nes, kaip ir sakytų Baltieji rūmai – karas vyksta Europos žemyne“, – konstatavo politologė.
A. Grigas sureagavo ir į „Financial Times“ skelbtą informaciją apie tai, kad savaitgalį iš JAV pareigūnų skambučių sulaukė arba apie juos informuoti Europos pareigūnai teigė, kad JAV daro spaudimą Europos sostinėms ir Kyjivui, siekiant sustabdyti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas – kad grasinama ir nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija, ir mechanizmą, pagal kurį Ukrainai perkami amerikietiški ginklai.
Baltieji rūmai vengė tai komentuoti, tačiau iš ukrainiečių vis pasirodė teiginių, kad kol kas tiekimas nėra sutrikęs.
„Tai dar vienas momentas stipraus susiskaldymo. Europiečiai turėtų nemesti kelio dėl takelio – palaikyti dabar Ukrainą, kiek gali, ir nepasiduoti dabar ir šitiems sankcijų atlaisvinimui, ką Amerika siūlo. Nes dabar yra tas kritinis momentas, žengiant į žiemą.
Manau, jeigu Baltieji rūmai, D. Trumpo administracija imasi veiksmų būtent dėl vidinių politinių paskatų [dėl artėjančių vidurio kadencijos rinkimų] – čia Europa turėtų laikytis savo teisingo kelio su pilna parama Ukrainai“, – Žinių radijui sakė A. Grigas.