„V. Putinas negyvens amžinai“: atskleidė slaptas užnugario operacijas prieš Kremliaus režimą (1)

Abu vyrai pasakojo apie savo veiklą BBC pasaulio tarnybos dokumentiniame filme, kuriame nagrinėjamas slaptas Rusijos diversantų pasaulis. Filmą sukūrė nepriklausomas Lenkijos žurnalistas Marcin Mamonas, susitikęs su vyrais ir mėginęs išsiaiškinti, kaip jie veikia, kokią informaciją perduoda Ukrainai ir kiek galima pasitikėti jų pateiktais pasakojimais.

Foma, šiuo metu gyvenantis tremtyje Lenkijoje, teigia vadovaujantis Rusijoje veikiančių slaptų savanorių tinklui, kuris stebi aukšto rango pareigūnus, galinčius tapti Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos taikiniais. Jis pabrėžė, kad jo vadovaujami žmonės patys išpuoliuose nedalyvauja – jų užduotis yra rinkti informaciją ir perduoti ją ukrainiečiams.

Foma atsisakė atskleisti, kokius konkrečiai asmenis stebi jo tinklas, tačiau po praėjusių metų gruodį Maskvoje įvykdyto generolo leitenanto Fanilo Sarvarovo nužudymo pripažino perdavęs ukrainiečiams žvalgybinės informacijos apie jį. Vis dėlto iš anksto apie konkrečius planus jis neinformavo nei Mamono, nei BBC.

Anksčiau žiniasklaidoje jau buvo pasirodę pranešimų apie Rusijoje veikiančias diversantų grupes, tačiau retai pavyksta susitikti su žmogumi, kuris, kaip Ivanas, teigia tiesiogiai dalyvavęs tokioje veikloje savo šalies teritorijoje ir sutinka apie ją pasakoti.

Ukrainos karinė žvalgyba patvirtino, kad Ivanas ir Foma bendradarbiauja su šia tarnyba, tačiau kartu pripažino negalinti žinoti visų aplinkybių. Kai buvo paklausta, ar galima pasitikėti Ivanu, jo ryšininkas atsakė: „Nesu tikras dėl nieko, išskyrus save patį.“

Tiek Ukrainos žvalgyba, tiek abu vyrai atsargiai renkasi, kokias detales atskleisti, todėl neįmanoma nepriklausomai patikrinti visų jų teiginių apie įvykdytas ar planuotas operacijas. Vis dėlto bendruosius jų apibūdinamus veikimo metodus yra pripažinusios ir Ukrainos valdžios institucijos.

Kyjivas yra kalbėjęs apie koordinuojamas dronų atakas prieš objektus Rusijoje, kuriuos Ukraina laiko teisėtais kariniais taikiniais, taip pat pripažinęs, kad tokioms operacijoms pasitelkiami slapti agentai. Nuo karo pradžios Rusijoje taip pat įvykdyta keletas politinių žmogžudysčių, tačiau Ukraina pagal savo politiką oficialiai neprisiima atsakomybės už tikslines atakas ir jų nepatvirtina.

Vis dėlto vienas Ukrainos žvalgybos pareigūnas anksčiau BBC pripažino, kad Ukraina buvo atsakinga už aukšto rango Rusijos kareivio, generolo leitenanto Igorio Kirilovo, nužudymą 2024 metų gruodį. Kiek Rusijos piliečių šiuo metu dirba Ukrainai vykdydami panašias užduotis, tiksliai nežinoma.

Fomos vertinimu, tokių žmonių yra apie 300–500, tačiau šio skaičiaus nepriklausomai patikrinti neįmanoma. Jis ir Ivanas teigia priešinantys ne tik Rusijos karui Ukrainoje, bet ir Vladimiro Putino režimui, o savo politinę ateitį sieja su karo baigtimi.

„Šiuo metu manau, kad [V. Putino] režimas gali žlugti, jeigu jie pralaimės karą. Savo veiksmais mes bandome tai paspartinti“, – sakė Ivanas.

Pasak jo, darbas apėmė karinių objektų stebėjimą ir vietų, kuriose būtų galima paslėpti dronų komponentus, paiešką ruošiantis galimoms atakoms prieš Rusijos karinius objektus. Jis aiškino, kad atskirai laikomos dalys, jas sujungus, gali tapti galingu ginklu, galinčiu sunaikinti itin brangius taikinius.

„Kai šie [dronų] komponentai sujungiami, gaunamas galingas ginklas, kuris vienu smūgiu gali sunaikinti objektą, kainuojantį daugybę milijonų dolerių“, – pasakojo Ivanas.

Jis perdavė Mamonui vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matyti, kaip vyras slepia sprogmenis netoli Rusijos karinio aerodromo. Jei Ivanas būtų buvęs sučiuptas, jam būtų grėsę kaltinimai terorizmu ir dešimtmečius trunkantis įkalinimas.

Fomos veikla kitokia – jis pats veikia nuotoliniu būdu ir internetu rengia mokymus Rusijoje esantiems savanoriams. Mamonas stebėjo vieną tokią pamoką, kurios metu buvo aiškinama, kaip sekti aukšto rango kariškį, įtrauktą į stebimų asmenų sąrašą.

„Iš manęs arba kolegos gausite bylą su siūlomu taikiniu. Joje bus taikinio nuotrauka, duomenys, asmeninė informacija, gimimo data, amžius ir išvaizdos aprašymas. Taip pat bus pateikta informacija apie jo automobilį, jeigu jis tokį turi. Eidami prie taikinio, nesineškite telefono“, – savanoriams nurodė Foma.

Anksčiau Foma priklausė Rusijos elitui, todėl, kaip pats teigia, turi išskirtinių ryšių ir nuolat gauna vidinės informacijos. Mamonui jis parodė savo nešiojamajame kompiuteryje sukauptus duomenis, kuriuose pažymėti kariniai taikiniai ir jų buvimo vietos.

„Čia matoma duomenų bazė: sandėlių ir karinių dalinių vietos. Vietos, kuriose gyvena generolai. Vietos, kuriose gyvena strateginių bombonešių pilotai, bombarduojantys Ukrainą“, – aiškino Foma.

Jis pabrėžė, kad norint sugriauti sistemą pirmiausia reikia suprasti, kaip ji veikia ir kur yra jos silpnosios vietos.

„Kad sugriautum sistemą, turi suprasti, kaip ji veikia. Tuomet gali nusitaikyti į jos silpnąsias vietas“, – sakė jis.

Fomos teigimu, jo tinklą sudaro maždaug trys dešimtys žmonių, veikiančių Rusijoje, Ukrainoje ir kitose Europos šalyse. Už Rusijos ribų esantys nariai teikia logistinę pagalbą, pavyzdžiui, seka taikinių skaitmeninį pėdsaką internete.

Foma tvirtino, kad galimus stebėjimo taikinius pasiūlo Ukrainos karinė žvalgyba, tačiau jo komanda savarankiškai tikrina, ar konkretūs asmenys iš tiesų laikytini kariniais nusikaltėliais.

„Paprastai mes taip pat patikriname informaciją apie tą žmogų. Tik tada nusprendžiame, ar dirbsime, ar ne“, – aiškino jis.

Savo veiksmus Foma laiko pateisinamais, nes, jo nuomone, žmonės, prisidedantys prie Rusijos veiksmų Ukrainoje, turi suvokti, kad už juos teks atsakyti.

„Noriu, kad žmonės, kurie V. Putino ir Rusijos vardu Ukrainoje daro siaubingus dalykus, suprastų, jog už tai turės sumokėti. Noriu, kad jie išsigąstų“, – sakė jis.

Foma dar kartą pabrėžė, kad jo tinklas tik perduoda ukrainiečiams surinktą žvalgybinę informaciją ir pats žmogžudysčių nevykdo. Kalbėdamas apie generolo F. Sarvarovo, nužudyto 2025 metų gruodį, stebėjimą, jis vėliau žinute Mamonui paaiškino, kad sekti šį karininką buvo sudėtinga.

„Jo stebėjimas pareikalavo nemažai pastangų. Jis tai gyveno su savo meiluže, tai su kolega. Slėpė pėdsakus ir nuolat keitė savo dienotvarkę“, – rašė Foma.

Ivanas apie savo veiklą kalbėjo kur kas santūriau ir vengė atskleisti detales net po įvykusių operacijų. Foma pats mėgino išsiaiškinti, ką iš tikrųjų veikė jo kolega, ir, pasikonsultavęs su karinę žvalgybą išmanančiais kontaktais Ukrainoje bei Rusijoje, padarė išvadą, kad Ivanas greičiausiai galėjo būti susijęs su praėjusių metų birželį planuotu smūgiu didžiausiai Rusijos karinių dronų gamyklai Jelabugoje.

Pranešta, kad per šį incidentą žuvo vienas žmogus. Ivanas pabrėžė, jog jo vykdomų operacijų tikslas visada yra išvengti civilių gyventojų sužalojimo ar žūties.

Tačiau jo paties veikla ne kartą buvo priartėjusi prie pavojaus ribos. Ivanas papasakojo apie vieną rimčiausių atvejų, kai jį sustabdė automobilio patikrai, o jis su savimi turėjo savadarbių sprogmenų.

„Rimčiausias atvejis buvo tada, kai mano automobilį sustabdė patikrai, o aš turėjau savadarbių sprogmenų. Rizika buvo labai didelė, tačiau, kaip matote, manęs neaptiko“, – sakė jis.

Siekdamas sumažinti atskleidimo riziką, Ivanas teigė, kad jo veikla neturi aiškios struktūros. Jis tvirtino niekada nesusitikęs su kitais žmonėmis, su kuriais dirbo, ir net nežinantis jų tapatybės.

Foma savo savanoriams taiko panašias taisykles. Jis įsitikinęs, kad didesnių grupių kūrimas ir bendravimas bendruose pokalbiuose internete padidina tikimybę, jog jų nariai bus demaskuoti.

„Kai tik pradedi burti žmones į grupes, kurti bendrus pokalbius ir palikti pėdsaką internete, labai tikėtina, kad visa ši grupė bus greitai sulaikyta arba sunaikinta“, – sakė Foma.

Ivanas tvirtino, kad Rusijoje vis mažiau žmonių, tinkamų tokiai veiklai.

„Dauguma ideologiškai motyvuotų žmonių arba paliko šalį, arba jau sėdi už grotų“, – teigė jis.

BBC supratimu, dalis Rusijoje diversijomis užsiimančių žmonių net nežino, kad dalyvauja tokioje veikloje. Pavyzdžiui, sunkvežimių vairuotojai gali nė neįtarti, kad jų vežami kroviniai buvo slapta pakeisti ar panaudojami kitais tikslais, o kiti asmenys gali būti tiesiog nusamdyti už pinigus.

Ivanas tikina veikiantis dėl ideologinių priežasčių – anksčiau jis priklausė Rusijos politinei opozicijai. Dėl šios praeities Rusijos valdžios institucijos turėtų atidžiai stebėti jo judėjimą, todėl stebina tai, kad vyrui pavyko ne kartą išvykti iš Rusijos ir vėl į ją sugrįžti.

Mamonas įtikino Ivaną automobiliu nuvežti jį į Sakartvelo dykumą, kur abu galėjo kalbėtis laisviau. Žurnalistas paklausė, kaip ukrainiečiai gali būti tikri, kad Ivanas jiems ištikimas ir nedirba prieš juos.

„Vyksti į trečiąją šalį, kur su tavimi susitinka [Ukrainos] agentai ir atlieka melo detektoriaus testus“, – atsakė Ivanas.

Mamonas paprašė jo supažindinti su vienu iš Ukrainoje dirbančių Ukrainos karinės žvalgybos ryšininkų. Šis vyras iškart paskambino Ivanui per garsiakalbį, taip, regis, parodydamas, kad jie iš tiesų palaiko ryšį ir bendradarbiauja.

Jie kalbėjosi užšifruotomis užuominomis, vartodami frazę „mokyklos remontas“. Tačiau vėliau ryšininkas pripažino negalintis atmesti galimybės, kad Ivanas tuo pat metu gali dirbti ir Rusijos federalinei saugumo tarnybai FSB – savanoriškai arba dėl spaudimo ir grasinimų.

Foma mano, kad Ivano gebėjimas laisvai keliauti savaime nėra įrodymas, jog jis kelia įtarimų. Jo teigimu, Rusijos valdymo sistemoje esama spragų, kuriomis gali pasinaudoti tie, kurie žino, kur jų ieškoti, arba kuriems tiesiog pasiseka.

„Šalies valdymo sistemoje yra įvairiausių spragų. Jei jas žinai arba tau tiesiog pasiseka, gali prasprūsti pro tas spragas ir gyventi sistemos viduje. Kaip pelė sūrio gabale“, – Mamonui sakė Foma.

Dar vienas argumentas, keliantis abejonių dėl galimos Ivano veiklos Rusijos naudai, yra tai, kad, jei jis iš tiesų šnipinėtų FSB, tikėtina, jog perduotų šiai tarnybai informaciją apie Ukrainos planuojamas atakas. Daugiau nei prieš metus iki didelio masto smūgio, kurį sudavė daugiau kaip 100 Ukrainos dronų, Ivanas jau buvo pasakojęs Mamonui apie būsimą reikšmingą ataką prieš strateginius bombonešius Rusijos kariniuose aerodromuose, nors neatskleidė nei jos datos, nei vietos.

Žurnalistas taip pat paklausė Ivano, kaip jis susidoroja su nuolatine įtampa ir baime, lydinčia tokį darbą. Vyras neslėpė, kad pavojus tapo neatsiejama jo kasdienybės dalimi.

„Baimė visada yra. Ji lydi mane visur. Net jei nieko nedarai, vis tiek bijai. Tai Rusija“, – sakė Ivanas.

Nepaisant nuolatinės grėsmės, jis išlieka įsitikinęs, kad dabartinė padėtis negali tęstis amžinai ir jo paties gyvenimas galiausiai pasikeis.

„V. Putinas negyvens amžinai“, – sakė jis.