Strategijoje numatoma nutiesti Arkties povandeninį kabelį, kuris tiesiogiai sujungtų Grenlandiją su žemynine Europa. Jis būtų didesnio Arkties kabelių tinklo, apimančio Kanadą, Japoniją ir Pietų Korėją, dalis. Taip pat planuojama įsteigti tam tikrą stebėsenos centrą, kuris padėtų apsaugoti povandeninius kabelius Šiaurės Atlante ir Arktyje bei juos remontuoti. Ilgainiui centras taip pat padėtų sekti vadinamojo Rusijos šešėlinio laivyno laivus bei aptikti neteisėtos žvejybos atvejus ir taršą.
Briuselis taip pat siekia užtikrinti palydovinį ryšį Arktyje, pasitelkdamas Europos palydovinę programą „Iris“. Strategijoje pabrėžiama ir būtinybė didinti Europos ledlaužių laivyną. ES ketina ieškoti galimybių tokius laivus įsigyti ir naudoti bendrai. Vieno ES pareigūno teigimu, šiuo metu Bendrijos šalys iš viso turi apie 10 ledlaužių, o Rusija – apie 40 tokių specializuotų laivų.
Arkties regione gyvena apie pusę milijono ES piliečių
Susiję straipsniai
Naujasis dokumentas atnaujina 2021 m. priimtą ES Arkties strategiją. Pasak ES tarptautinės partnerystės komisaro Jozefo Sikelos, jame aptariami „aktualiausi regiono iššūkiai – nuo spartėjančios klimato kaitos iki didėjančios įtampos saugumo ir geopolitikos srityse“.
Pastaraisiais metais tarptautinė konkurencija dėl Arkties vis intensyvėja. Tai lemia ir pasaulinis atšilimas bei dėl jo tirpstantis jūrų ledas. Rusija, Kinija ir JAV suaktyvino veiklą regione, siekdamos užsitikrinti prieigą prie gamtos išteklių ir naujų jūrų maršrutų.
ES priklauso trys Arkties valstybės – Danija, Suomija ir Švedija. Europos Komisijos duomenimis, Arktyje gyvena apie pusę milijono ES piliečių.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą reiškė pretenzijas į Grenlandiją. Nors ginčas dėl Danijai priklausančios autonominės teritorijos kol kas aprimo, Vašingtono grasinimai paskatino Europą skubiau stiprinti dėmesį Arkties regionui.
Ir atnaujintoje Arkties strategijoje nenumatoma išgauti iškastinio kuro šioje jautrioje ekosistemoje.
„ES pozicija dėl gręžinių Arktyje išlieka nepakitusi, – socialiniuose tinkluose pareiškė ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas. – Nafta, anglis ir dujos turi likti po žeme“.