D. Trumpo troškimai davė ir naudos: atgaivino seną Europos gynybos idėją

ES gynybos komisaras Andrius Kubilius pabrėžė, kad Europa „neturi tinkamos bendros lyderystės platformos svarbiausiems gynybos klausimams aptarti“. Jo žodžiais, dabar tai tapo „skubia užduotimi“, kurią reikia paversti realybe.

Vokietijos europarlamentaras Sergejus Lagodinskis, Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos vicepirmininkas, siūlo naują Europos saugumo tarybą (angl. „European Security Council“). Jo vizijoje čia susirinktų „didysis šešetas“ – Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė, dvi rotuojamos vietos mažesnėms šalims ir Europos Parlamento pirmininkas.

„Mes turėjome tai padaryti jau seniai“, – įsitikinęs S. Lagodinskis, kurį cituoja „Politico“.

„Pažvelkite į Grenlandiją, mes negalime laukti, kol 27 valstybės sutars, kad invazija į Grenlandiją yra grėsmė mūsų taikai.“

Jo nuomone, reikia nuolat ir lengvai sukviečiamos institucijos, kuri taptų „strateginiu ES kokpitu“ ir padėtų priimti sprendimus greičiau. S. Lagodinskis ketina burti kelių frakcijų paramą Europos Parlamento rezoliucijai dėl tokio organo.

Pagal su „Politico“ pasidalytą siūlymą, naujoji taryba turėtų būti sukurta pagal naują tarpvyriausybinę sutartį. Tai leistų nepažeisti ES teisės ir apeiti taisyklę, kad gynybos srityje reikia visų 27 valstybių vienbalsio pritarimo.

Tokia schema ir atvertų duris nedalyvėms, pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei. Anksčiau panašias iniciatyvas žlugdydavo valstybės, nenorinčios užleisti griežtai saugomų gynybos kompetencijų, primena „Politico“.

Dabar, kai JAV valdoma neprognozuojamo D. Trumpo, o Rusiją valdo pavojingas Vladimiras Putinas, idėja sugrįžo tiesiai į politinę darbotvarkę.

Šeštadienį D. Trumpas pagrasino įvesti 10 proc. muitą aštuonioms Europos valstybėms už „ribotą karių dislokavimą Grenlandijoje“. Tai suteikė naują pagreitį diskusijoms, kaip Europai koordinuoti atsaką į tokius veiksmus.

„Susidūrusi su tokia situacija, Europa privalo gilinti integraciją ir susikurti tikrai bendrą gynybą“, – akcentavo Ispanijos premjeras Pedras Sanchezas, kurį cituoja „Politico“. Jo teigimu, tam „nereikia visų 27 narių vienbalsio pritarimo“.

Europos saugumo tarybos idėja pirmą kartą iškelta dar devintajame dešimtmetyje. Ji vėl atsirado diskusijose po ES susiskaldymo dėl 2003 m. karo Irake.

2017 m. sumanymas atgavo pagreitį, kai jį parėmė buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tačiau ir tada planas žlugo dėl Jungtinės Karalystės nenoro.

Naujoji taryba būtų kitokia nei Europos Vadovų Taryba, kurioje susitinka visi 27 ES lyderiai. „Politico“ pabrėžia, kad suvienyti visus į vieną kryptį dažnai būna politiškai ir procedūriškai sudėtinga.

NATO taip pat veikia vienbalsiškumo principu, o JAV čia turi lemiamą balsą, todėl Aljansui sunku reaguoti į grėsmę, kai pati Vašingtono politika tampa problema.

Kol kas S. Lagodinskio iniciatyva neturi teisinės galios, bet įgauna pagreitį Europos Parlamente. Idėją remia kelių frakcijų atstovai, ypač dirbantys saugumo ir gynybos srityse.

„Šiuo metu mūsų saugumui gresia pavojus“, – pabrėžė prancūzė europarlamentarė Natalija Loiseau iš liberalų frakcijos „Renew“, dirbanti Parlamento gynybos komitete. Jos nuomone, kuo labiau koordinuojama ir kartu veikiama, tuo geriau.

Belgų europarlamentaras Wouteris Beke iš Europos liaudies partijos taip pat ragino imtis pokyčių. „Egzistencinių grėsmių mūsų kontinentui laikais turime būti pajėgūs veikti lanksčiau ir greičiau“, – argumentavo jis.

Jis pridūrė, kad naujoji institucija turi būti sukurta taip, kad jos neparalyžiuotų tokios šalys kaip Vengrija. Taip netiesiogiai užsimenama apie Budapešto blokavimo taktiką ES viduje.

Kelių ES sostinių diplomatai, cituojami „Politico“, vertina, kad dabartinė krizė suteikia progą atgaivinti diskusijas apie Europos saugumo tarybą. Jų teigimu, toks dialogas dabartinėmis aplinkybėmis būtų logiškas žingsnis.

Vis dėlto ne visi įtikinti. Londono Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (angl. „Royal United Services Institute“) vyresnysis bendradarbis Edas Arnoldas atkreipė dėmesį, kad šalys, tokios kaip Italija ir Prancūzija, „geografiškai ir politiškai skirtingai“ žiūri į ryšius su JAV.

Jo vertinimu, tai kelia riziką, kad Taryba, net ir įsteigta, virstų vien kalbų klubu. Vidutinio dydžio šalims, neturinčioms nuolatinių vietų, idėja taip pat sunkiai „parduodama“.

„Jokia vyriausybė neperduos savo suverenios galios dėl kariuomenės ir gynybos kitoms šalims“, – perspėjo vienas ES diplomatas, kurį cituoja „Politico“.

Todėl, nepaisant augančio spaudimo priimti sprendimus greičiau, lieka klausimas, ar valstybės bus pasirengusios bent dalį gynybos sprendimų priimti naujame siauresniame formate.