Iš Baltijos valstybių Lietuva turi didžiausią kariuomenę pagal aktyvių karių skaičių (red. past. – maždaug 23 tūkst. karių) ir per pastaruosius ketverius metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą investavo nemažai lėšų į savo kariuomenę.
Lietuvos valdžia investavo, be kita ko, į amerikietiškų M142 HIMARS raketinių artilerijos sistemų įsigijimą ir paskelbė apie naujo diviziono sukūrimą.
Šių metų rugsėjį Vokietijos Bundesveras čia įkūrė savo brigadą, iki 2027 m. planuojama pasiekti 5000 karių skaičių. Kitas atgrasymo nuo Rusijos elementas yra naujų karinių mokymo poligonų statyba.
Susitikimas su gyventojais dėl Kapčiamiesčio poligono – iš arti: įsiaudrinusią publiką teko raminti
Lietuva stato naują mokymo poligoną ir plečia esamus
Pradedami darbai naujame kariniame poligone netoli Kapčiamiesčio, esančiame strateginėje Suvalkų koridoriaus vietovėje prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos. Kol kas planuojamos konsultacijos su gyventojais, o Lietuvos Seimas sprendimą turėtų patvirtinti pavasarį.
Tačiau šeštadienį po miestelyje įvykusio protesto Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas šeštadienį pasidalijo įrašu, kuriame trumpai atsakė į pagrindinius keliamus klausimus. Jis nurodė, kad poligonas Lazdijų rajone bus statomas – sprendimas bet kokiu atveju nesikeis.
Teritorija užima apie 14 600 hektarų, kurioje vienu metu galėtų būti ruošiami 3500–4000 karių. Didelės pratybos vyktų apie penkis kartus per metus, o mažesnės – praktiškai nuolat.
Susiję straipsniai
„Lenkija remia iniciatyvą įkurti mūsų kariuomenių mokymo poligoną. Prireikus mūsų inžinerijos daliniai dalyvaus šio poligono statyboje“, – sausio 16 d. po susitikimo su savo Lietuvos kolega paskelbė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
Tai ne vienintelė Lietuvos gynybos investicija prie sienos su Lenkija. Vilniaus vyriausybė planuoja padvigubinti Tauragės poligono, esančio apie 25 km nuo sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi, plotą.
Ką šie Lietuvos žingsniai reiškia Lenkijai?
„Tokios investicijos skatina užsienio partnerius ten rengti pratybas. Tai galimybė užmegzti artimesnius santykius. Dideli poligono plotai yra patrauklus eksporto produktas, nes, pavyzdžiui, olandai praktiškai neturi kur rengti pratybų", - pažymėjo generolas Romanas Polko interviu „Fakt“.
Jis pridūrė, kad susidūrusios su Rusijos agresyvios politikos grėsme, Baltijos valstybės neturi kito pasirinkimo, kaip tik pasikliauti savo sąjungininkais.
„Lietuva neturi strateginio gilumo, neturi kur pasitraukti. Todėl ji suinteresuota, kad NATO pėdsakas ten būtų kuo stipresnis ir nuolatinis“, – komentavo generolas R. Polko.
Panašią nuomonę išreiškė Karo studijų universiteto rektorius ir gynybos ministro patarėjas generolas Mieczyslavas Goculas.
„Naujos pratybų bazės pritrauks daugiau tarptautinių partnerių, kurie turės vietą treniruotėms rengti. Iki šiol Lietuvoje tam nebuvo daug vietos. Ankstesnėse diskusijose jau buvome jiems užsiminę, kad Lietuvoje turėtų vykti daugiau sąjungininkų pratybų.
Statant tokią infrastruktūrą kaip pratybų poligonai, taip pat reikia numatyti jos panaudojimą galimiems kariniams veiksmams ir kaip atgrasymo priemonę. Rytų skydas ir nauji pratybų poligonai Lietuvoje negali būti traktuojami kaip atskiri klausimai. Šios priemonės turi būti naudojamos kartu, siekiant išplėsti šalies gynybos pajėgumus“, – komentavo jis.
Lietuva neketina laukti Rusijos puolimo sudėjusi rankas
Prieš kelias savaites atnaujintoje Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje pabrėžiama, kad šaliai gresia egzistencinė grėsmė. Jų vertinimu, Rusija gali būti pajėgi kariauti su NATO iki šio dešimtmečio pabaigos.
Gruodžio pabaigoje Vilniaus vyriausybė patvirtino savo pasitraukimą iš Otavos konvencijos, kuri įpareigojo jos šalis nares uždrausti priešpėstinių minų gamybą ir naudojimą.
Tuo pačiu metu Lietuvos visuomeninis transliuotojas LRT patvirtino, kad valdžios institucijos ruošiasi scenarijams, kuriais būtų nugriauti tiltai prie sienos su Baltarusija. Ginkluotosios pajėgos jau sukūrė keliasdešimt vietų prie sienos, kur laikomi prieš tankus skirti kliūčių įrenginiai ir kiti įrankiai, skirti atgrasyti nuo galimo įsiveržimo.
Nuo 2026 m. pradžios Lietuvoje įsigaliojo privalomosios pradinės karo tarnybos tvarka, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių.
Pagal šią tvarką, atlikti karinę prievolę jaunuoliai kviečiami iš karto po mokyklos. Kitaip nei anksčiau, tarnybai bus šaukiami 18–22 metų jaunuoliai. Pagal anksčiau galiojusią tvarką, šaukimo amžius buvo 18–23 metai.
Į šių metų sąrašą iš viso įtraukti 42 556 jaunuoliai, dar 3,8 tūkst. jaunuolių į tarnybą užsirašė savo noru. Iš jų į tarnybą šiemet planuojama pašaukti iš viso apie 5 tūkst. asmenų.
Pasak kariuomenės, 3 870 jaunuolių atliks 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, 90 asmenų, turinčių kariuomenei reikalingas profesijas, – 3 mėnesių tarnybą.
Be to, į šaukiamųjų sąrašą patekę jaunuoliai gaus piniginę išmoką, kuri sieks nuo 5 283,60 iki 7 503,60 euro, o nusprendę tarnybą atlikti pirmumo tvarka gaus didesnę piniginę išmoką – nuo 5 616,60 iki 8 169,60 euro.
Parengt pagal „Fakt“ inf.