Mėnesį trukusius trijų etapų rinkimus, kurie baigėsi sekmadienį, Mianmarui primetė kariuomenė, o demokratijos stebėtojai tai įvardijo bandymu iš naujo įteisinti kariškių valdžią šalyje.
JT žmogaus teisių biuras, griežtai kritikavęs rinkimus, penktadienį pareiškė, kad juose nebuvo paisoma pagrindinių žmogaus teisių ir kad kariuomenės atakos prieš gyventojus rinkimų metu nesiliovė.
„Šie rinkimai neužkirto kelio smurtui, tebesitęsiančiam nuo 2025 metų“, – Ženevoje esantiems žurnalistams sakė Žmogaus teisių biuro Mianmaro grupės vadovas Jamesas Rodehaveris.
Kalbėdamas iš Bankoko jis pabrėžė, kad 2025 m. buvo „metai, kai per oro antskrydžius žuvo daugiau civilių gyventojų nei bet kuriais kitais metais nuo 2021-ųjų“ ir kad „oro antskrydžiai tęsėsi net rinkimų dienomis“.
JT teigė, kad „patikimi šaltiniai“ patvirtino, jog mažiausiai „170 civilių gyventojų žuvo per maždaug 408 karines oro atakas, apie kurias atviri šaltiniai pranešinėjo balsavimo laikotarpiu“, t. y. beveik per du mėnesius nuo gruodžio pradžios.
Tačiau J. Rodehaveris perspėjo, kad šie skaičiai gali dar išaugti, nurodydamas, kad jų patikrinimas yra sudėtingas, nes komunikacijos yra nutrauktos, o „kai kuriose iš šių vietovių esantys asmenys bijo kalbėtis su mumis“.
Chunta skelbia apie pergalę
Mianmaro dominuojanti kariuomenei palanki partija penktadienį paskelbė pasiekusi triuškinamą pergalę rinkimuose: oficialiai patvirtintuose rezultatuose teigiama, kad ji gavo keturis penktadalius visų vietų parlamente.
Sąjungos solidarumo ir plėtros partija (USDP) iš viso laimėjo 339 iš 420 vietų abejuose parlamento rūmuose, t. y. surinko šiek tiek daugiau nei 80 proc. balsų, rodo rinkimų komisijos duomenys, kuriuos matė AFP.
Be to, pagal konstituciją, parengtą ankstesnio karinio valdymo metu, ketvirtadalis vietų kiekvienuose rūmuose yra ne renkamos, o rezervuotos ginkluotųjų pajėgų nariams.
Chunta prieš penkerius metus per karą sukėlusį perversmą perėmė valdžią, tačiau žadėjo, kad po rinkimų grąžins valdžią žmonėms.
Kol Mianmaro demokratijos lyderė Aung San Suu Kyi tebėra įkalinta, o jos itin populiari partija buvo paleista, demokratijos sergėtojai teigia, kad rinkimuose daugiausiai dalyvavo ginkluotųjų pajėgų sąjungininkai.
„Žmonės buvo verčiami eiti prie balsadėžių“
JT teisių apsaugos vadovas Volkeris Turkas teigia, kad praėjus penkeriems metams po perversmo, „Mianmaro žmones apėmusi gili ir visuotinė neviltis tik dar labiau sustiprėjo po naujausių kariškių surežisuotų rinkimų“.
Pasak jo, „daug žmonių nusprendė balsuoti arba nebalsuoti vien iš baimės, o tai visiškai prieštarauja jų tarptautiniu mastu garantuojamoms pilietinėms ir politinėms teisėms ir atsiliepia jų ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms“.
„Konfliktas ir nesaugumas didelėje šalies dalyje tęsėsi toliau. Opozicijos kandidatai ir kai kurios etninės grupės buvo išstumtos iš rinkimų“, – sakė jis.
Jo biuras atkreipė dėmesį į tai, kad rinkimai vyko tik 263 iš 330 savivaldybių, dažnai tik kariuomenės kontroliuojamuose miestų centruose, o konfliktų zonose jie beveik nevyko.
„Dėl to į rinkimus nebuvo įtrauktos didelės gyventojų grupės, ypač perkeltieji asmenys ir mažumos, pavyzdžiui, etniniai rohinjai“, – nurodė jis.
Taip pat pranešta apie spaudimą rinkėjams visoje šalyje.
Per vieną sausio 6 d. įvykusį incidentą Sagaingo regione daugiau kaip 100 kaimų gyventojų buvo savavališkai sulaikyti ir priversti balsuoti iš anksto, teigė Žmogaus teisių biuras.
V. Turkas išsakė griežtą kritiką dėl to, kad penkerius metus trunkančiam kariniam Mianmaro valdymui buvo „būdingos represijos prieš politinę opoziciją, masiniai savavališki areštai, savavališkas šaukimas į kariuomenę, visuotinis sekimas ir pilietinės erdvės ribojimas“.
„Kariškiai, privertę žmones eiti prie balsadėžių, dabar siekia įteisinti savo smurtinę valdžią“, – sakė jis.zz