Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas bando tarpininkauti galimam susitarimui tarp Ukrainos ir Rusijos, jo administracijos vizija dėl taikos sudarymo yra pernelyg supaprastinta.
JAV derybinė vizija pateikiama paprastai: Ukraina atsisako viso Donbaso – Donecko ir Luhansko sričių – ir mainais gauna Vakarų karinį „skydą“, kuriam kategoriškai prieštarauja Rusija.
Tokios susitarimo šalininkai tikisi, kad „visi iš jo uždirbs“. Tačiau vadinamosios „Donbasas mainais į taiką“ teorijos problemą atskleidė dar rugpjūtį įvykęs D. Trumpo ir V. Putino susitikimas.
Teigiama, kad nors D. Trumpas palankiai žiūrėjo į teritorinius nuolaidų pasiūlymus ir kai kuriuos kitus Rusijos reikalavimus, V. Putinas net ir tokioje situacijoje nesutiko „pasakyti taip“.
Galiausiai JAV prezidentas atšaukė bendrai planuotus pietus. Tai parodė, kad abiejų lyderių lūkesčiai smarkiai išsiskyrė – Kremliaus apetitas pasirodė gerokai didesnis nei vien Donbaso kontrolė.
Dienraštis „The Wall Street Journal“ įvardijo tris karo scenarijus, kurie yra labiausiai tikėtini, turint omenyje abiejų kariaujančių šalių derybines pozicijas ir galių balansą.
Pirmasis scenarijus: karas tęsiasi
Analitikams vertinant, kad derybos jau kurį yra įstrigusios aklavietėje, kyla klausimas: kaip toliau vystysis diplomatiniai procesai ir patys karo veiksmai?
Dienraštis „The Wall Street Journal“ atsakė į šį klausimą ir įvardijo tris scenarijus, kaip toliau klostysis derybos dėl karo pabaigos.
Labiausiai tikėtinas scenarijus – besitęsiantys kariniai veiksmai ir paraleliai vykstančios derybos be aiškaus proveržio.
„Ukrainos žmonių nuotaikos kupinos didelio skepticizmo dėl JAV vadovaujamų derybų, – dienraščiui aiškino buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zagorodniukas. – Ne todėl, kad ukrainiečiai nenori karo pabaigos, o todėl, kad visi Rusijos kariniai, pramoniniai ir politiniai žingsniai rodo priešingai – ji nori tęsti agresiją.“
A. Zagorodniuko vertinimu, idėja „padovanoti“ Donbasą daugeliui atrodo kaip beprasmis kapituliavimas: „Tokiu scenarijumi Rusijos okupantai tiesiog gauna teritoriją už dyką, dėl kurios kitaip jiems tektų prarasti dar pusę milijono kareivių. Donbasas vėliau galėtų tapti platforma naujam puolimui.“
JAV ambasadorius NATO Dougas Lute dienraščiui „The Wall Street Journal“ įšskyrė pagrindinę problemą – V. Putinas atsisako svarstyti bet ką, kas nesutampa su jo maksimalistiniais tikslais.
„Tai susiję ne tik su teritorijomis, bet ir su noru dominuoti Ukrainoje. O Ukraina tiesiog atsisako, kad joje būtų dominuojama“, – pareiškė jis.
Kremliaus pergalės teorija remiasi tuo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos subyrės anksčiau, nei rimtai nukentės Rusijos ekonomika. Tačiau, analitikų teigimu, Ukraina kol kas nėra arti lūžio.
„Abi pusės dar turi išteklių – žmonių, ginklų, pinigų – tęsti kovą“, – komentavo Berlyne įsikūrusio „Carnegio Rusijos ir Eurazijos centro“ vadovas Alexanderis Gabuevas.
Tiek Ukraina, tiek Rusija suvokia, kad JAV gali skaudžiai smogti, jei D. Trumpas praras kantrybę dėl užsitęsusios aklavietės. Kyjivas tebėra priklausomas nuo amerikiečių žvalgybos ir kitokios paramos, o Rusija pažeidžiama dėl galimų griežtesnių sankcijų.
„Dėl šios priežasties abi pusės stengiasi parodyti, kad elgiasi „konstruktyviai“, bandydamos įtikinti D. Trumpą, kad dėl karo tęsimosi kalta kita pusė.
Tai perkelia dalį kovos ir į diplomatinę erdvę“, – apibendrinant pirmąjį scenarijų rašo „The Wall Street Journal“.
Antras scenarijus: išsenka Ukraina
Dienraštis išskyrė, kad iš aklavietės derybose gali išvesti jėgų išsėkimas. „Didžiausia rizika Ukrainai – jos kariuomenės išvargimas po daugelio metų be poilsio“, – dienraštis įvardijo antrąjį scenarijų.
Karybos ekspertų vertinimu, šiemet bendras pozicinio karo modelis žymiai nepasikeis. Tačiau motyvuoti Ukrainos kariai fronto linijose kovoja nuo pirmųjų invazijos dienų, o nauji šauktiniai vis dažniau samdomi nenoriai ir neretai savavališkai palieka dalinius.
Trūkstamą pėstininkų skaičių kariuomenė kompensuoja vis tobulesniais dronais, tačiau Rusijos okupantai pastaruoju metu taip pat sparčiai tobulėja šioje srityje.
Toks karybos būdas didelio manevrus paverčia beveik neįmanomais, nes bet kokia sutelkta grupė iškart tampa taikiniu. Todėl frontas juda metrais, o ne kilometrais, kainuodamas tūkstančius gyvybių.
Ukrainos karių rezervų trūkumas reiškia, kad rytinis frontas buvo sutvirtintas kitų ruožų sąskaita. „The Wall Street Journal“ įvertino, kad šalies kariuomenė primena per trumpą antklodę – pridengus vieną vietą, atsiveria kita.
„Alinantys karai gali būti pralaimėti pamažu, o po to – staiga“, – įspėjo A. Gabuevas. Tokiu atveju Ukraina galėtų būti priversta priimti taikos susitarimą, kuris būtų sunkiai priimtinas visuomenei, bet geresnis už visišką pralaimėjimą.
„Tokia formulė reikštų nuolaidas dėl teritorijų, apribojimus Ukrainos kariuomenei ir atnaujintą Rusijos įtaką šalies vidaus gyvenimui. Tokiu atveju JAV saugumo garantijos, tikėtina, būtų gerokai silpnesnės, nei tikisi V. Zelenskio komanda. Taika taptų ne pergalės, o išsekimo rezultatu“, – apibendrino „The Wall Street Journal“.
Trečias scenarijus: išsenka Rusija
Tačiau yra ir trečias scenarijus – Rusijos išsekimas. Šalies ekonomika jau dabar stagnuoja, nemaža dalis nekarinių sektorių traukiasi, o labai aukštos palūkanų normos smaugia verslą.
Kritusios naftos kainos, Ukrainos smūgiai Rusijos perdirbimo gamykloms ir Vakarų veiksmai prieš Kremliaus „šešėlinį“ tanklaivių laivyną vis labiau spaudžia energetikos sektorių, kuris išlieka pagrindinis Kremliaus biudžeto šaltinis.
Rusijos verslo elitas jau seniai nepatenkintas, kad karas iškraipo ekonomiką, verčia ją pernelyg priklausyti nuo karinės pramonės ir Kinijos.
Visgi „The Wall Street Journal“ vertina, kad nėra daug ženklų, rodančių, kad V. Putinas rimtai nerimautų dėl galimos elito ar visuomenės reakcijos.
Nepaisant to, Rusija negali be galo tęsti tokio masto karo. „The Wall Street Journal“ pažymi, kad Kremliaus pozicijas galėtų sustiprinti dar griežtesnės ir nuoseklesnės sankcijos bei jų laikymosi kontrolė.
Jei Rusija suprastų, kad nebegali ilgai tęsti karo, derybos iš simbolinio proceso pavirstų realaus kompromiso, kuris galėtų būti bent minimaliai priimtinas abiems pusėms, paieška.
Tačiau V. Putinas vis dar mano, kad gali laimėti karą. „Šiuo metu Rusija nelaiko karo užbaigimo geriausiu sprendimu, nes mano turinti geresnę alternatyvą“, – aiškino A. Zagorodniukas.
Tai reiškia, kad situaciją gali pakeisti tik pokytis Kremliaus mastyme, pagal kurį derybos V. Putinui atrodytų kaip patrauklesnis variantas. „Niekas dar neparodė jiems tikrai blogų pasekmių perspektyvos, jei jie nebaigs karo“, – pabrėžė A. Zagorodniukas.
„Kol tokia perspektyva nebus akivaizdi, V. Putinas toliau bandys tikėti, kad bėgant laikui Ukraina palūš pirmoji. Tuo tarpu D. Trumpo tarpininkavimas liks tik vienu iš daugelio spaudimo instrumentų šiame išsekimo kare“, – apibendrino „The Wall Street Journal“