Esant tokioms aplinkybėms, Maskva mano, kad sutarties šalys nebėra saistomos sutarties įsipareigojimų ir iš esmės yra laisvos pasirinkti tolesnius veiksmus, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Naujoji START sutartis buvo sudaryta 2010 m. Pagal ją kiekvienos šalies branduolinis arsenalas buvo apribotas iki 1 550 strateginių branduolinių užtaisų ir 700 naudojimui parengtų nešančiųjų sistemų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai kalbėdamas apie baigiančią galioti sutartį sakė: „Mes tiesiog sudarysime geresnį susitarimą“.
Vis dėlto daugelis ekspertų baiminasi, kad pasibaigus Naujosios START sutarties galiojimui gali kilti naujos branduolinio ginklavimosi varžybos.
„Naujosios START sutarties galiojimo pabaiga pradeda naują didesnio branduolinio pavojaus etapą“, – komentavo Karimas Haggagas, Stokholmo Taikos tyrimo instituto (SIPRI) direktorius.
Europos šalių lyderiai, anot jo, turėtų pasisakyti už ginklų kontrolę ir daryti įtaką JAV.
Vašingtonas reikalauja Kinijos įtraukimo į būsimą kontrolės sistemą. Tačiau Pekinas tai kol kas atmeta. Ir Maskva mano, kad tai nebūtina, kinų branduolinis potencialas esą dar per mažas.
Kinija nedalyvaus branduolinėse derybose
Pasibaigusiam JAV ir Rusijos Naujosios START sutarties galiojimo terminui sukėlus būgštavimus dėl pasaulinių ginklavimosi varžybų, Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad „šiuo metu“ nedalyvaus branduolinėse derybose.
Aktyvistai yra perspėję, kad ketvirtadienį pasibaigęs Naujosios START sutarties galiojimo terminas, kuris padarė galą kelis dešimtmečius taikytiems kovinių galvučių skaičiaus apribojimams, gali paskatinti Kiniją išplėsti savo arsenalą.
Jungtinės Valstijos yra nurodžiusios, kad į bet kokį naują branduolinį susitarimą turėtų būti įtraukta ir Kinija, tačiau tarptautinės pastangos paskatinti Pekiną dalyvauti naujose derybose kol kas nebuvo sėkmingos.
„Kinija visada teigė, kad ginklų kontrolės ir nusiginklavimo skatinimas turi atitikti pasaulinio strateginio stabilumo palaikymo principus“, – spaudos konferencijoje pažymėjo Pekino užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.
„Kinijos branduoliniai pajėgumai yra visiškai kitokio masto, nei Jungtinių Valstijų ir Rusijos, (ir) ji šiuo metu nedalyvaus branduolinio nusiginklavimo derybose“, – pridūrė jis.
Naujoji START sutartis baigė galioti vasario 5 d., po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatsakė į Rusijos vadovo Vladimiro Putino pasiūlymą pratęsti šiame susitarime numatytus kovinių galvučių apribojimus vieneriems metams.
Rusija ir Jungtinės Valstijos kartu kontroliuoja daugiau kaip 80 proc. viso pasaulio branduolinių kovinių galvučių, tačiau ginklų susitarimai pamažu nyksta.
Kinijos branduolinis arsenalas sparčiai plečiasi, jį, be kita ko, sudaro apie 550 strateginių branduolinių paleidimo įrenginių, tačiau šis skaičius vis tiek nesiekia 800 ribos, kurios Rusija ir Jungtinės Valstijos turėjo neperžengti pagal Naująją START sutartį.
Naujoji START sutartis, kuri buvo pasirašyta 2010 m., apribojo kiekvienos šalies branduolinį arsenalą iki 1 550 dislokuotų strateginių kovinių galvučių.
Ji taip pat leido kiekvienai šaliai atlikti viena kitos branduolinių arsenalų patikrinimus, tačiau per COVID-19 pandemiją jie buvo sustabdyti ir nuo to laiko nebuvo atnaujinti.