Padėtis greitai tampa chaotiška, nes Rusijos pajėgos stovi prie Lietuvos, NATO ir ES narės, sienos. Socialiniuose tinkluose ima plisti suklastoti vaizdo įrašai, kuriuose kaltinami vietoje esantys Vokietijos kariai.
Tuo pat metu Vokietijoje sutrinka bankomatų veikla ir elektroninės bankininkystės sistemos, o tūkstančiai gyventojų nebegali prisijungti prie savo sąskaitų. Scenarijuje tai tampa papildomu spaudimo svertu, sustiprinančiu paniką ir politinį neapibrėžtumą.
Kad suprastų, kaip Vokietijos vyriausybė elgtųsi saugumo ekstremalioje situacijoje, Vokietijos dienraštis „Die Welt“ kartu su Vokietijos ginkluotųjų pajėgų Helmuto Shmidto universitete veikiančiu Vokietijos karinių žaidimų centru pagal tokį variantą surengė vadinamąjį karo žaidimą .
Kaip nurodo autoriai, ši krizės simuliacija atkuria realistišką karinio konflikto situaciją ir leidžia praktiškai išbandyti sprendimų priėmimą. „Die Welt“ pažymi, kad žaidimo tikslas – atpažinti savo silpnas vietas ir jas sutvarkyti dar iki krizės. Leidinys pabrėžia, kad tik atspari demokratija gali išsilaikyti ir per atgrasymą neleisti situacijai peraugti į eskalaciją.
Tiesa, simuliacijoje Rusijai pavyko įtvirtinti kontrolę Baltijoje ir pakirsti NATO pasitikėjimą, į regioną permetus tik 15 tūkst. kareivių.
Žaidimai vyko gruodį, o jų rezultatus „Die Welt“ paskelbė ketvirtadienį. Juose dalyvavo 16 buvusių aukšto rango Vokietijos ir NATO pareigūnų, įstatymų leidėjų bei saugumo ekspertų. Kiekvienas jų veikė iš Vokietijos, Rusijos , JAV ir kaimyninių valstybių vadovų postų vaidmenyse ir imitavo puolimą prieš Lietuvą.
Vladimiro Putino vaidmenį atliko Aleksandras Gabujevas, vadovaujantis Karnegio Eurazijos centrui. Rusijos Generalinio štabo vadovo vaidmuo atiteko karo analitikui Franzui-Stefanui Gady.
Scenarijus imitavo Rusijos bandymą užimti Suvalkų koridorių ir Marijampolę, esančią svarbių kelių sankirtoje tarp Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos.
Rusija puolimą dangstė tariama humanitarine krize Kaliningrade ir rėmėsi keliu iš Baltarusijos į Kaliningradą, kuris pagal Lietuvos ir Rusijos susitarimą turėtų būti atviras Rusijos transportui.
Reakcija
„Die Welt“ aprašytame žaidime Rusijos pareiškimų apie humanitarinį operacijos pobūdį pakako, kad JAV atsisakytų taikyti penktąjį NATO sutarties straipsnį. Vokietija demonstravo neryžtingumą, o Lenkija nepermetė mobilizuotų pajėgų į Lietuvą.
Lietuvoje dislokuoti Vokietijos kariai, pagal simuliaciją, į konfliktą nesikišo.
„Mes su mano „rusiškais kolegomis“ žinojome: Vokietija svyruos. Ir to pakako pergalei“, – po žaidimo dėstė F. Gadis.
Lenkų analitikas Bartlomiejus Kotas, vaidinęs Lenkijos premjerą, pažymėjo, kad rusams pavyko pasiekti daugumą tikslų nepermetus į regioną didelių papildomų pajėgų. Vėliau B. Kotas šią išvadą siejo su tuo, kaip greitai sąjungininkai prarado politinį ryžtą.
A. Gabujevas tvirtino, kad lemiamą vaidmenį suvaidino viešai deklaruotas „humanitarinis“ operacijos pobūdis. Jis aiškino, kad žaidimo metu Rusija kartojo būtinybę sukurti humanitarinį koridorių į Kaliningradą, nes „pikti lietuviai trukdo aprūpinti vargšus ir alkanus Kaliningrado gyventojus“.
Sulaukė kritikos
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas Giedrius Premeneckas, kurį cituoja „The Wall Street Journal“, įvertino, kad realybėje Lietuva ir sąjungininkai turėtų pakankamai žvalgybos duomenų, kad tokio scenarijaus išvengtų. Jo teigimu, Lietuvos karinis kontingentas siekia 17 tūkst. taikos metu ir 58 tūkst. po mobilizacijos, todėl galėtų atremti grėsmę Marijampolei.
Kritikos žaidimo prielaidoms išsakė ir „The Economist“ gynybos temų redaktorius Shashankas Joshis.
„Panašu, kad jie daro prielaidą, jog NATO neturi ankstyvojo perspėjimo sistemos, kad šalis nieko nedaro, kol Rusija telkia pajėgas pasienyje ir minuoja teritorijas, ir kad vietos bei daugianacionalinės pajėgos krizės atveju neužimtų priešakinių pozicijų“, – socialiniame tinkle X rašė Sh. Joshis.
„The Wall Street Journal“ rašo, kad daugelis Europos saugumo ir politikos pareigūnų invaziją į ES ar NATO valstybes dabar laiko labiau tikėtina dėl įtampos tarp Europos šalių ir Donaldo Trumpo administracijos.
Pasak WSJ, anksčiau sostinėse manyta, jog Rusija negalės grasinti NATO iki 2029 metų, tačiau vis dažniau skamba nuomonė, kad smūgis gali būti suduotas anksčiau.
Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas kalbėjo, kad Europa mato, kaip Rusija didina strateginius rezervus ir plečia buvimą prie NATO sienų.
„Mūsų vertinimu, Rusija per metus galės permesti reikšmingą karių skaičių“, – „The Wall Street Journal“ cituoja olandą.
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis WSJ aiškino, kad šalyje juntamas nerimas, tačiau stiprinamas pasirengimas savigynai.
Jis pabrėžė, kad Lietuva tikisi JAV ir kitų sąjungininkų paramos, bet šalies pajėgos gali kovoti pačios, kol atvyks pastiprinimas.
Parengta pagal „Die Welt“ ir „The Wall Street Journal“ inf.