Pernai grįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad Vašingtonui saugumo sumetimais reikia kontroliuoti strateginę, naudingųjų iškasenų turtingą Arkties salą.
Praėjusį mėnesį JAV prezidentas atsiėmė savo grasinimus užimti Grenlandiją, pareiškęs, kad su NATO vadovu Marku Rutte sudarė „pagrindų“ susitarimą, kuriuo siekiama užtikrinti didesnę Amerikos įtaką.
Buvo sudaryta JAV, Danijos ir Grenlandijos darbo grupė, kuri aptars būdus, kaip patenkinti Vašingtono susirūpinimą keliančius saugumo klausimus Arktyje, tačiau derybų detalės nebuvo paviešintos.
Nors Danija ir Grenlandija teigė, kad pritaria D. Trumpo keliamiems saugumo klausimams, jos tvirtina, kad suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra „raudona linija“ diskusijose.
„Tam tikra prasme tai Grenlandijos gyventojų pergalė, kad dvi sąjungininkės atidaro diplomatines atstovybes Nūke, – sakė Grenlandijos universiteto politologas Jeppe Strandsbjergas. – Labai vertinama parama prieš tai, ką kalbėjo D. Trumpas“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apie Paryžiaus planus atidaryti konsulatą paskelbė birželio mėnesį lankydamasis Nūke, kur išreiškė Europos solidarumą su Grenlandija ir kritikavo D. Trumpo ambicijas.
Naujai paskirtas Prancūzijos konsulas Jeanas Noelis Poirier anksčiau yra dirbęs ambasadoriumi Vietname.
O Kanada dar 2024 m. pabaigoje paskelbė, kad atidarys konsulatą Grenlandijoje siekdama plėsti bendradarbiavimą.
Konsulatų atidarymas yra „būdas pasakyti Donaldui Trumpui, kad jo agresija prieš Grenlandiją ir Daniją nėra vien Grenlandijos ir Danijos klausimas, tai yra ir Europos sąjungininkų klausimas, taip pat Kanados, kaip Grenlandijos ir Europos sąjungininkių draugės, klausimas“, – AFP sakė Danijos tarptautinių studijų instituto Arkties ekspertas Ulrikas Pram Gadas.
„Tai nedidelis žingsnis, dalis strategijos, pagal kurią šią problemą paverčiame europietiška, – sakė analitinio centro „Europa“ saugumo ir gynybos analitikė Christine Nissen. – Akivaizdu, kad pasekmės yra ne tik Danijos reikalas. Tai ir Europos, ir pasaulio reikalas.“
Pripažinimas
Pasak J. Strandsbjergo, abu konsulatai, kurie bus prie Prancūzijos ir Kanados ambasadų Kopenhagoje, suteiks Grenlandijai galimybę „pasipraktikuoti“ būti nepriklausoma, nes sala jau seniai svajoja vieną dieną nutraukti ryšius su Danija.
Sprendimas atidaryti diplomatines misijas taip pat yra vis labiau augantis Grenlandijos autonomijos, įtvirtintos 2009 m. savivaldos akte, pripažinimas“, – sakė Ch. Nissen.
„Grenlandijos gyventojai, siekiantys savo suverenumo, suvoks, kad turi daugiau tiesioginių kontaktų su kitomis Europos šalimis“, – sakė ji.
Tai leistų sumažinti Danijos vaidmenį, „diversifikuojant Grenlandijos priklausomybę nuo išorinio pasaulio, kad ji nebūtų priklausoma tik nuo Danijos ir galėtų turėti daugiau ryšių savo ekonomikai, prekybai, investicijoms, politikai ir t. t.“, antrino U. Pram Gadas.
Grenlandija nuo 1992 m. palaiko diplomatinius ryšius su Europos Sąjunga, nuo 2014 m. – su Vašingtonu, o nuo 2017 m. – su Islandija.
Islandija savo konsulatą Nūke atidarė 2013 m., o JAV, Grenlandijos sostinėje turėjusios konsulatą 1940–1953 m., savo atstovybę vėl atidarė 2020 m.
Europos Komisija savo biurą ten atidarė 2024 m.