Europa kliaujasi JAV ir jos vadinamuoju branduoliniu skėčiu, kurį sudaro žemyne dislokuoti JAV ginklai, taip pat NATO tarpusavio gynybos paktu. Jei JAV nebebus galima pasitikėti, Europai iškils grėsminga perspektyva likti akis į akį su kaimynine Rusija, turinčia didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą, rašoma publikacijoje.
Europoje šiuo metu branduolinių ginklų turi tik Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo kalboje šį mėnesį turėtų pasiūlyti branduolinio atgrasymo priemones likusiai Europai, teigia su šiuo klausimu susipažinę asmenys.
Jis jau pernai, vykstant karui Ukrainoje, užsiminė apie galimybę išplėsti Prancūzijos branduolinį skėtį į likusią Europos dalį.
„Jei turėtų pakankamai pinigų, kitos Europos šalys teoriškai galėtų įsigyti branduolinių raketų. Tačiau tam reikėtų skausmingų pasirinkimų: didelių išlaidų ir tarptautinių sutarčių pažeidimų, jei šalys norėtų kurti savo arsenalus, arba pripažinimo, kad pasirašyta sutartis dėl sąjungininkų apsaugos, be kita ko, gali reikšti ir ataką prieš jas pačias“, – teigiama analitiniame leidinyje.
„Įsivaizduokime, kad Rusija įsiveržia į Estiją, – sako JT Nusiginklavimo tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Pavelas Povdigas. – Prancūzija skaičiuoja, kad ji gali padaryti daug žalos Rusijai, bet Rusija neabejotinai padarys daug žalos Prancūzijai. Ar Paryžius yra pasirengęs tai svarstyti?“
Europa veikia atsargiai. „Spręsdami šį klausimą pareigūnai atidžiai stebi, kokius signalus jie siunčia Rusijai, derybas veda dvišaliu arba trišaliu formatu tarp šalių, kurios turi tvirtą pasitikėjimą“, – sakė su derybomis susipažinęs asmuo.
„Derybose dalyvaujančios šalys paprastai turi JAV karinių objektų, yra arti Rusijos ir jaučia tiesioginę Vladimiro Putino grėsmę, – sakė su derybomis susipažinęs asmuo. – Jos vyksta giliame kariniame lygmenyje, ir net ministrai gali apie jas nežinoti.“
Branduolinis atgrasymas bus aktuali tema penktadienį prasidedančioje Miuncheno saugumo konferencijoje. Pasak žmonių, susipažinusių su laiko veiksniais, „E. Macrono kalba apie branduolinę politiką bus pasakyta vėliau, Prancūzijoje, po konsultacijų su prezidento patarėjais“.
Ekspertų teigimu, amerikietiško branduolinio skėčio pakeitimas naujais europietiškais ginklais, be kitų problemų, daugumai šalių yra neįperkamas.
Žemynas jau dabar daug pinigų išleidžia konvenciniams kariniams pajėgumams plėsti. ES ir JK 2025 m. gynybai kartu išleido daugiau kaip 530 mlrd. dolerių, o tai yra daugiau nei pusė viso Lenkijos bendrojo vidaus produkto.
Šiuo metu Europai geriausia būtų plėtoti savo pažangų nebranduolinių ginklų arsenalą, galintį kelti grėsmę vertingiems taikiniams Rusijos teritorijoje ir atgrasyti nuo invazijos, sako analitinio centro Karališkojo jungtinių paslaugų instituto (RUSI) vyresnioji mokslo darbuotoja Daria Dolzikova.
Prancūzija ir JK turi apie 400 branduolinių kovinių galvučių. Amerikoje jų yra 1 670 – ir šis skaičius gali išaugti, šį mėnesį baigus galioti Naujajai START sutarčiai tarp JAV ir Rusijos, pagal kurią buvo kontroliuojami branduoliniai ginklai.
Nepaisant mažesnio arsenalo, Prancūzijos ir JK kovinių galvučių sprogstamoji galia yra pakankama, kad sunaikintų šimtus miestų, teigia D. Dolzikova.
O Rusija yra lankstesnė, jos didžiulis arsenalas, įskaitant ir mažesnius ginklus, suteikia jai daugiau galimybių rinktis taikinius ir būdų reaguoti į bet kokią eskalaciją.
Bendrai JK ir Prancūzija savo branduolinei ginkluotei išlaikyti kasmet išleidžia apie 12 mlrd. dolerių. Tai daugiau nei pusė viso Švedijos gynybos biudžeto, rašoma „Bloomberg“ straipsnyje.
F. Merzas patvirtino pokalbius
Vokietija ir Prancūzija diskutuoja dėl galimo Europos branduolinio skėčio.
„Pradėjau pirmuosius pokalbius su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu dėl Europos branduolinio atgrasymo“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Kartu jis pabrėžė, kad Vokietija laikysis savo teisinių įsipareigojimų. F. Merzas omenyje turėjo 1990 m. sudarytą „du plius keturi“ susitarimą su keturiomis Antrojo pasaulinio karo laimėtojomis. J
ame tuomet dar dvi Vokietijos valstybės patvirtino „atsisakančios atominių, biologinių ir cheminių ginklų gamybos, turėjimo bei disponavimo jais“. Be to, jos pareiškė, kad „šių įsipareigojimų laikysis ir suvienyta Vokietija“.
Visgi manoma, jog šiuo metu bus plečiamas tik grynai nacionalinis Prancūzijos branduolinės skėtis, kad būtų galima pasiūlyti apsaugą ir Vokietijai bei kitoms ES šalims. Tai papildytų vadinamąją NATO branduolinį dalijimąsi tuo atveju, jei JAV ilgalaikėje perspektyvoje nuspręstų sumažinti savo įsipareigojimus šioje srityje.
Dabartinis NATO branduolinis dalijimasis numato, kad Europoje dislokuotos B61 tipo JAV branduolinės bombos kritiniu atveju galėtų būti numestos iš šalių partnerių lėktuvų, pavyzdžiui, siekiant sunaikinti priešo pajėgas.
Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, JAV branduoliniai ginklai yra laikomi šiaurės Italijoje, Belgijoje, Nyderlanduose bei Vokietijoje.
E. Macronas jau 2020 m., per pirmąją JAV prezidento Donaldo Trumpo kadenciją, siūlė Vokietijai ir kitoms ES partnerėms derybas dėl Europos bendradarbiavimo branduolinio atgrasymo srityje.
Tačiau tai nesulaukė tuometinės kanclerės Angelos Merkel, o vėliau ir jos įpėdinio Olafo Scholzo dėmesio.
F. Merzas tuo tarpu jau per rinkimų kampaniją pareiškė esąs pasirengęs atitinkamiems pokalbiams ir tai patvirtino per savo prisistatymo vizitą Paryžiuje praėjusių metų gegužę.
Didžiajai Britanijai 2020 m. sausio 31 d. pasitraukus iš ES, Prancūzija liko vienintelė Bendrijos šalis, turinti branduolinį ginklą.
E. Macronas jau seniai ragina Europą tapti mažiau priklausoma nuo supervalstybės JAV. Miuncheno saugumo konferencijoje prieš trejus metus E. Macronas sakė, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą yra įspėjimas, kokį svarbų vaidmenį branduoliniai ginklai turi ir toliau turės Europos Sąjungoje bei NATO.