Per pratybas „Hedgehog 2025“, kuriose praėjusį gegužį dalyvavo 16 tūkst. karių iš 12 NATO valstybių narių, iš fronto atvykę Ukrainos dronų ekspertai ir kariai sugebėjo imituoti dviejų batalionų sunaikinimą.
Leidinys pažymi, kad aukšto intensyvumo mūšio simuliacija parodė, kad ukrainiečių patirtis dar nėra iki galo integruota į Vakarų kariuomenių rengimą.
Pasak Estijos gynybos pajėgų bepiločių sistemų programos vadovo Arbo Probalo, pratybose buvo simuliuojamas „perkrautas“ mūšio laukas.
Pratybų tikslas buvo sukelti maksimalų stresą daliniams, siekiant patikrinti jų gebėjimą prisitaikyti.
„Viskas buvo sunaikinta“
Viename iš scenarijų kelių tūkstančių karių kovinė grupė – įskaitant britų brigadą ir estų diviziją – faktiškai ignoravo naują realybę, kai puolimo metu mūšio laukas yra atvirai stebimas priešo dronų.
„NATO kovinės grupės kariai tiesiog vaikščiojo be maskuotės, statė palapines ir dislokavo šarvuotąją techniką. Viskas buvo sunaikinta“, – teigė vienas iš dalyvių, atlikęs priešo vaidmenį.
Manevrų metu ukrainiečiai naudojo mūšio lauko valdymo sistemą „Delta“. Ši platforma realiuoju laiku renka žvalgybos duomenis, analizuoja juos pasitelkdama dirbtinį intelektą, identifikuoja taikinius ir koordinuoja smūgius.
Tai leidžia greitai suformuoti „naikinimo grandinę“: aptikimą, informacijos perdavimą ir smūgį – kartais vos per kelias minutes.
Viena maždaug 10 žmonių ukrainiečių komanda, veikusi kaip tariamas priešas, per pusę dienos imitavo 17 šarvuotų transporto priemonių sunaikinimą ir sudavė dar 30 smūgių kitiems taikiniams.
Pasak maždaug 100 žmonių „priešo“ padaliniui vadovavusio Aivaro Hanniotti, mažesniame nei 10 kvadratinių kilometrų plote veikė daugiau nei 30 dronų.
Ir tai – tik pusė bepiločių orlaivių, kurie naudojami realiuose mūšiuose.
„Nebuvo kur pasislėpti. Transporto priemones ir mechanizuotus dalinius radome gana lengvai ir greitai juos sunaikinome smogiamaisiais dronais“, – teigė jis.
Dalyvių vertinimu, pratybose „priešas“ per vieną dieną sąlyginai galėjo sunaikinti du batalionus, kurie faktiškai prarado kovinį pajėgumą.
Šokiruojantys rezultatai
Buvęs Estijos karinės žvalgybos centro vadas Stanis Raimannas pratybų rezultatus pavadino „šokiruojančiais“ kariškiams ir pareigūnams.
Pratybos parodė, koks lengvai žvalgomas tapo šiuolaikinis mūšio laukas ir kokia pažeidžiama yra bet kuri technika ar padalinys be tinkamos maskuotės, tinkamos taktikos ir greito duomenų apsikeitimo.
Atskiras iššūkis NATO pajėgoms – sprendimų priėmimo greitis. Ukrainiečiai aktyviai keičiasi dideliais duomenų kiekiais tarp vadovybės ir padalinių, taip spartindami smūgius. Tuo metu daugelis NATO kariuomenių išlaiko instinktą riboti prieigą prie jautrios informacijos, o tai lėtina „naikinimo grandinę“.
Atsargos generolas Davidas Petraeusas pabrėžė, kad vien problemų identifikavimas nereiškia, jog jos bus išspręstos.
„Pamokos neišmokstamos automatiškai. Jos išmokstamos tik tada, kai kuriamos naujos koncepcijos, keičiama doktrina, peržiūrimi mokymai, ginkluotės reikalavimai ir net personalo politika“, – teigė jis.
Atsižvelgdama į dronų karo patirtį, Estija jau pradėjo atnaujinti savo doktriną ir rengimą, didina gynybos išlaidas ir bendradarbiauja su technologijų sektoriumi.
Tačiau, pasak „Aerorozvidka“ atstovės Marijos Lemberg, daugelis Aljanso narių vis dar demonstruoja „fundamentalų šiuolaikinio mūšio lauko nesupratimą“ ir toliau rengia savo kariuomenes pagal pasenusius vadovėlius.
Vienas iš vadų, stebėjęs simuliacijos rezultatus, trumpai apibendrino: „Mes pasmerkti.“
A. Probalas pažymėjo, kad pagrindinis tikslas buvo priversti kariškius kritiškai mąstyti ir nesijausti pernelyg užtikrintais. Tai reiškia, kad pratybos pasiekė savo tikslą.