Kaip skelbia „Radio Svaboda“, remdamasi „Planet Labs“ duomenimis, vasario 10 d. darytuose kadruose matyti šešios mašinos naujai įrengtame, tvora aptvertame sektoriuje ant buvusios kilimo–tūpimo tako atkarpos. Leidinys pažymi, kad šios mašinos primena anksčiau Rusijos ir Baltarusijos gynybos ministerijų vaizdo įrašuose rodyti paleidimo ir aptarnavimo įrenginius.
Vis dėlto tiksliai identifikuoti technikos tipo neįmanoma dėl ribotos nuotraukų raiškos. Analitikai atsargiai formuluoja išvadas ir kalba tik apie „galimą“ ryšį su „Orešnik“.
Palydoviniai kadrai taip pat rodo plėtojamą infrastruktūrą aplink aerodromą. Teritorijoje atsirado nauji pastatai, rekonstruotos geležinkelio atšakos, supilti įtvirtinimų pylimai ir statomi nauji angarai.
Bazės paskirtis
„Krichev-6“ jau anksčiau JAV atvirojo šaltinio analitikų buvo įvardytas kaip potenciali „Orešnik“ dislokacijos vieta. Apie tai pradėta kalbėti dar prieš gruodžio 30 d., kai Rusija ir Baltarusija paviešino kadrus, esą patvirtinančius sistemos paleidimo pradžią.
„Radio Svaboda“ cituojami specialistai mano, kad matomos mašinos gali būti paleidimo įrenginiai ir techninio aptarnavimo transportas, tiesiogiai susijęs su „Orešnik“.
Kartu ekspertai įspėja, kad aerodromas gali būti ir apgaulės objektas. Vis dėlto pats faktas, kad bazė intensyviai tvarkoma, rodo, jog vieta numatyta svarbiai karinei paskirčiai.
Tokie smūgiai rodo, kad aerodromas Kryčavo apylinkėse laikomas reikšminga dalimi Rusijos raketinės programos grandinėje. Ukrainos pusė siekia sutrikdyti sistemos testavimą ir panaudojimą.
Kartu analitikai neatmeta, kad dalis matomos technikos gali veikti kaip „masalo“ pozicija, skirta nukreipti dėmesį nuo kitų, mažiau matomų dislokacijos vietų. Tai atitiktų Rusijos taktiką skaidyti ir maskuoti savo raketines pajėgas.
Kol kas nepriklausomai patvirtinti, kad būtent „Orešnik“ paleidimo įrenginiai tikrai laikomi šiame aerodrome, neįmanoma. Tačiau palydoviniai duomenys patvirtina intensyvią ir kryptingą karinės infrastruktūros plėtrą.
„Orešnik“ raketų sistema
„Orešnik“ – tai mobili Rusijos vidutinio nuotolio balistinių raketų sistema, kuri, kaip teigiama, sukurta „Jars“ tarpžemyninės balistinės raketos pagrindu. Dėl sumažinto pakopų skaičiaus ji yra kompaktiškesnė.
Skaičiuojama, kad „Orešnik“ veikimo nuotolis siekia apie 5 tūkst. kilometrų (apie 3,1 tūkst. mylių). Tokie parametrai leidžia smogti taikiniams dideliu atstumu nuo paleidimo vietos.
Pirmą kartą šios sistemos raketa kovinėmis sąlygomis panaudota 2024 m. lapkritį per smūgį gamyklai Dnipre. Tą kartą paleidimas buvo atliktas iš Kapustin Jaro poligono Rusijoje.
Vėlesni smūgiai Ukrainai taip pat siejami su Kapustin Jaru. Tarp jų – 2026 m. sausio ataka prieš infrastruktūros objektus netoli Lvivo.