Prieš tai pasirodžiusiame straipsnyje, kurį publikavo britų laikraštis „The Telegraph“, B. Hodgesas sureagavo į „Die Welt“ inicijuotą karinę simuliaciją, sukėlusią tarptautinį nepasitenkinimą.
Išgalvotame scenarijuje vykstanti ribota Rusijos operacija Suvalkų koridoriuje sukėlė abejonių dėl NATO gebėjimo nuosekliai imtis veiksmų.
B. Hodgesas rašė, kad tai suteikė „vertingų pamokų“. Jis yra užtikrintas dėl Aljanso šiaurės rytinio flango gynybos, bet tuo pačiu įspėja, kad Baltijos šalys iki atvyks pastiprinimas turėtų būti pasirengusios maždaug dvi savaites vienos atremti Rusijos puolimą.
V. Zelenskis įvardijo, kada tikisi taikos Ukrainoje: Rusija negali tuo pasinaudoti
Kalbėdamas su „Die Welt“ žurnaliste B. Hodgesas pažymėjo, kad dvi savaitės yra pats blogiausias scenarijus, „kai NATO yra užklumpama netikėtai ir nėra visiškai pasirengusi perkelti karius į Lietuvą per Suvalkų koridorių“, taip pat darant prielaidą, jog į pagalbą neateis Lenkijos kariuomenė.
„Tada turėtume perkelti pajėgas iš Vokietijos arba amerikiečius iš Lenkijos. Bet kariai nesėdi automobiliuose ir nelaukia starto signalo, kaip automobilių lenktynėse. Pagrindinė problema – būtent todėl tokia svarbi karinio mobilumo tema – yra prieiga prie Vokietijos „Deutsche Bahn“ geležinkelių ir „DB Cargo“ paslaugų taikos sąlygomis.
Jei, nepaisant krizės, dar oficialiai nesame ginkluoto konflikto būsenoje, visas geležinkelių eismas Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse vyksta įprastai. Negalima per naktį atlaisvinti bėgių, kad per 24 valandas būtų galima perkelti, pavyzdžiui, tankų brigadą“, – sakė jis.
Susiję straipsniai
Vis dėlto jis nurodė beveik neabejojantis, kad Vokietijos ir Lenkijos geležinkeliai tokioje situacijoje veiktų sklandžiai.
Atsargos generolas teigė, kad lietuviai buvo stipriai šokiruoti, kai jis prieš kelerius metus konferencijos metu pareiškė susirūpinimą, jog gali prireikti laiko, kol atvyks papildomos Amerikos ar Vokietijos pajėgos. Todėl, pasak B. Hodgeso, „jie turi būti moraliai ir finansiškai pasiruošę toliau kovoti vieni“.
Klausiamas apie galimą Rusijos smūgį Suvalkų koridoriuje ir potencialią Lietuvos reakciją prieš oficialiai įsigaliojant sąjungininkų įsipareigojimams, B. Hodgesas tvirtino, kad „bet kuri šalis gali apsiginti bet kuriuo metu“.
Jis sakė, kad šiame scenarijuje remtųsi prielaida, jog lietuviai būtų pastebėję Rusijos pajėgų telkimąsi Baltarusijoje ir padidinę karių parengtį.
„Lietuva, vos pastebėjus bet kokius pajėgų telkimo arba pratybų požymius, beveik neabejotinai būtų paprašiusi konsultacijų pagal 4-ąjį straipsnį.
Manau, kad ginkluoto puolimo atveju (...) Lietuva ir vėl kreiptųsi į Aljansą ir reikalautų pripažinti kolektyvinės gynybos poreikį. Ar visos šalys narės sutiktų – tai jau kitas klausimas. Tačiau atskiros šalys gali savarankiškai imtis veiksmų“, – kartu nurodė jis.
Atsargos generolas sakė, kad niekas nestovės nuošalyje ir nesakys: „Na, Lietuvai nepasisekė.“
Anot B. Hodgeso, jei Rusija užpultų kurią nors NATO šalį, uždavinys būtų susigrąžinti iniciatyvą, ir nebūtinai tik ten, kur įvyko ataka.
Jis teigė, kad „atgrasymas reiškia aiškiai pasakyti Rusijai, jog ji labai greitai praras Kaliningradą“. Jis pažymėjo esąs beveik tikras, kad Kaliningradas būtų neutralizuotas per pirmąsias 24 valandas.
B. Hodgesas sakė, kad „Die Welt“ karo simuliacija išryškino kitas problemas, kurios jau ilgą laiką neduoda jam ramybės.
„Ar Lenkija realioje situacijoje būtų pasirengusi siųsti sausumos karius į Lietuvą? Nemanau. Ne todėl, kad lenkai bijotų realios kovos – priešingai.
Bet dėl to, kad jie darytų prielaidą: jei jie puola Lietuvą, tuomet pagrindinis smūgis nukreipiamas prieš juos pačius, prieš Lenkiją. O operacija Lietuvoje yra tik kažko didesnio pradžia.
Todėl Vokietijos ir Amerikos kariai šiandien yra Lietuvoje, kad prisidėtų apsaugant Suvalkų koridorių: ši siena dažnai laikoma silpniausia vieta. Todėl jie tikslingai ten stiprina pajėgumus“, – tvirtino jis.