Šeštadienį Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Izraelis pradėjo didžiulio masto atakas prieš Iraną, kurios supurtė visą šalies politinę sistemą, pasiglemžė šimtus gyvybių ir pavertė regiono dangų mūšio zona.

Tačiau, kaip portalui Lrytas teigė Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala, vertinti karo rezultatus dėl tvyrančio karo rūko dar yra per anksti.

Vienas karinės kampanijos rezultatas jau yra aiškus – ir turės didelį efektą regionui. Per šeštadienio oro smūgius Teherane žuvo nuo 1989-ųjų Iraną valdęs ajatola Ali Khamenei ir didelė dalis aukščiausio rango šalies režimo pareigūnų.

„Nuspėti tolesnį režimo gyvavimo scenarijų yra sudėtinga, bet manyti, kad per kelias dienas jis visiškai subyrės vien tik dėl oro smūgių mes, ko gero, neturime prielaidų“, – smūgių poveikių Irano režimui įvertino L. Kojala.

[[ge:lrytas:lrytas:41521512]]

Į atakas netruko atsakyti ir Iranas. Per savaitgalį karo veiksmai palietė 12 regiono valstybių – įskaitant Irano smūgius turtingose Persijos įlankos valstybėse ir Izraelio smūgius Libane veikiančiai smogikų grupuotei „Hezbollah“.

Skelbiama, kad karo veiksmai per pirmas dvi paras pasiglemžė 555 žmonių gyvybes Irane, 10 – Izraelyje, 13 – Libane, 6 – Persijos įlankoje. Per operacijas taip pat žuvo 4 JAV kariai, dar 18 buvo sunkiai sužeisti.

L. Kojalos vertinimu, beprecedentės Irano atakos Artimuosiuose Rytuose gali nuteikti labiau neutralias Persijos įlankos valstybes prieš Teherano režimą. Politologas neatmetė ir galimo chaoso elemento.

[[ge:lrytas:lrytas:41517652]][[ge:lrytas:lrytas:41509855]][[ge:lrytas:lrytas:41520846]][[ge:lrytas:lrytas:41522360]]

„Svarbus aspektas yra tai, ar apskritai Irano režimas dabar vykdo apgalvotą, gerai koordinuotą ir nuolatos adaptuojamą ataką, ar tame yra chaoso elementas, nes buvo sunaikinta nemaža dalis politinio režimo ir karinio elito galvų“, – paaiškino jis.

Neapibrėžti tikslai

Izraelis mato Iraną kaip egzistencinę grėsmę jau ne vieną dešimtmetį – ir nori ją eliminuoti. Tuo tarpu JAV tikslai yra labiau neapibrėžti – ir priklauso nuo pačio D. Trumpo retorikos.

L. Kojala paaiškino, kad Izraelis operacijoje turėjo aiškius taikinius: režimą ir visą su juo susijusią ginklavimosi programą – įskaitant branduolinę ir nebranduolines sritis.

„Šiuo atveju Izraelio tikslai yra aiškūs. JAV tikslai yra galbūt labiau lakūs“, – paaiškino ekspertas, pridūręs, kad D. Trumpo retorikoje jų skambėjo net keliolika ir jie visi nebuvo vienodai sudėtingi.

„Pats prezidentas, ko gero, sau pasilieka gana plačią terpę koreguoti tikslus arba apibrėžimą, kaip tuos tikslus pavyko pasiekti, sakydamas, kad galbūt karo veiksmai truks dvi, tris dienas, galbūt karo veiksmai truks keturias, penkias savaites.

Visa tai indikuoja, viena vertus, žinutės siuntimą visiems, kad yra įvairių scenarijų, arba, kita vertus, net ir gyvą svarstymą, kad kiekvienas iš tų scenarijų gali būti realesnis, priklausomai nuo aplinkybių“, – dėstė politologas.

Politologas įvertino, kad D. Trumpo administracijos vienas iš esminių tikslų yra visiškai sunaikinti, arba panaikinti Irano branduolinės ir balistinių raketų programos keliamą grėsmę JAV.

[[ge:lrytas:lrytas:41525433]]

Chaoso elementas

Po pirmųjų smūgio bangų Iranas atsakė dronų ir raketų atakomis prieš JAV karines bazes Artimuosiuose Rytuose – įskaitant ir Persijos įlankos šalis – ir Izraelį.

Konfliktas greitai išplito į visą regioną. Iranas į Persijos įlankos šalis paleido šimtus dronų ir bepiločių orlaivių, o savaitgalį visame regione aktyviai veikė oro gynybos sistemos.

Pranešama, kad Irano dronai ir raketos skrido į taikinius Bahreine, Irake, Jordanijoje, Kipre, Kuveite, Omane, Katare, Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).

Virš Dubajaus ir Abu Dabio oro gynybos sistemos numušinėjo skrendančius objektus, kurių nuolaužos vėliau nukrito į civilines teritorijas, įskaitant žinomus objektus ir tarptautinį oro uostą. Pranešama, kad per atakas JAE žuvo vienas žmogus.

Iranas taip pat taikėsi į Jungtinės Karalystės (JK) oro bazę Kipre, šeštadienį smogė JAV karinei jūrų bazei Bahreine ir pirmadienį – naftos infrastruktūrai Saudo Arabijoje.

Persijos įlankos šalys slapčia kalba, kad Iranas prarado visą Arabų valstybių palankumą ir strategiškai apsiskaičiavo.

Oficialiai šešios Persijos įlankos šalys ir JAV išplatino bendrą pranešimą, kuriame teigiama, kad Irano veiksmai regione yra pavojinga eskalacija, galinti paveikti stabilumą Artimuosiuose Rytuose.

[[ge:lrytas:lrytas:41525418]]

Kuveitas, Saudo Arabija, Bahreinas, Kataras, Jordanija, JAE ir JAV teigia pasiliekančios teisę į savigyną. Baiminamasi, kad karas gali greitai pasiglemžti visą turtingą regioną ir dar labiau įtraukti Persijos įlankos šalis.

Kalbėdamas apie smūgius Persijos įlankos šalims L. Kojala svarstė, kad netekęs nemažos dalies politinio ir karinio režimo galvų, Iranas nebūtinai vykdo apgalvotą ir gerai koordinuotą ataką, kurioje yra ir chaoso elementas.

„Tai reiškia – ir apie tai vakar kalbėjo vis dar gyvas Irano užsienio reikalų ministras, – kad kariniai daliniai tam tikra prasme vykdo bendro pobūdžio krypties operacijas.

Kitaip tariant, nebūtinai turėdami nuolatinę, atnaujinamą komunikaciją ir aiškų veiksmų koordinavimą, bet labiau veikdami iš principo nubrėžtomis gairėmis, kurias, aišku, Irano režimas kuria ne vienus metus, suvokdamas, kad toks scenarijus yra įmanomas.

Tad tai yra vienas labai svarbus, kad ir operacinio lygmens, bet labai praktinis klausimas“, – aiškino L. Kojala.

Politologas įžvelgė, kad bandymas eskaluoti situaciją regione galėtų būti tyčinis. Iranas galėtų tikėtis, kad tokiu atveju regiono valstybės bus suinteresuotos ir panaudos savo svertus trumpinti karo veiksmus, įskaitant poveikį JAV.

„Bet tai gali turėti ir priešingą efektą, kurio indikacijų mes matome, ypač po to, kai buvo nusitaikyta ir į civilius objektus, į viešbučius Dubajuje ir kitur, – kad tai gali kaip tik mobilizuoti regiono valstybes“, – dėstė L. Kojala.

Tos valstybės, kurios buvo labiau neutralios Irano atžvilgiu, gali galutinai nusistatyti prieš dabar jau tiesioginę grėsmę keliantį Islamo Respublikos režimą.

[[ge:lrytas:lrytas:41525409]]

Režimas nesubyrės

Šeštadienį pirmųjų smūgių metu žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola A. Khamenei ir kitos įtakingos figūros – įskaitant gynybos ministrą ir Islamo revoliucijos gvardijos (IRGC) vadą.

L. Kojala įvertino, kad nors Iranas buvo sukoncentruotas į ajatolos asmenybę, tuo pačiu jis nėra priklausomas nuo vieno asmens, tad vien dėl oro smūgių režimas nesubyrės.

„Jis (Irano režimas – red. past.) yra sistema. Yra galinga revoliucinė gvardija ir, be abejo, kiti valdžios dariniai, kurie ilgą laiką ruošėsi tam, kad gali būti sunaikinta režimo galva.

Turiu omenyje ne tik ajatolą, bet ir labai įtakingus ir svarbius karinius politinius vadus. Ir tam buvo numatyta sistema, kuri turi adaptuotis prie situacijos, ir dėl to matome režimo siekį išgyventi, pirmiausia demonstruojant tęstinumą.

Kitaip tariant, kad net ir dabartinių aplinkybių kontekste režimas veikia, jis funkcionuoja, jis juda į priekį. Jis turi tarpinius procesus tam, kad būtų surastas naujas vadas ir panašiai. Ir kol kas tokių labai greitų visiško režimo subyrėjimo signalų nėra“, – dėstė politologas.

L. Kojala akcentavo, kad prie to prisideda ir silpna Irano opozicija, kurią režimas tikslingai išnaudojo įvairiomis priemonėmis.

Šeštadienį patvirtinęs, kad Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną, JAV prezidentas Donaldas Trumpas be kita ko kreipėsi į iraniečius, ragindamas juosperimti valdžią karinei operacijai pasibaigus.

[[ge:lrytas:lrytas:41525413]]

„Veiksnys, kurio tikisi JAV – labai aiškiai tą signalizuoja ir D. Trumpas – yra tai, kad dabartinis režimo etapas, kai jis yra labai stipriai pažeidžiamas atakų iš išorės, o taip pat ir bendrų ekonominių bei kitokių tendencijų, paskatins dar vieną visuomenės sukilimą, kuris galėtų reikšti ir pokytį.

Bet, aišku, visuomenei sukilti tokiomis sąlygomis, kokios yra dabar, irgi nėra paprasta. Ne veltui režimas siunčia signalus, kad jokie protestai nebus toleruojami. Jis dar turi įrankių juos malšinti jėga.

Matėme tūkstančius nužudytų asmenų prieš kelias savaites. Nuspėti tolesnį režimo gyvavimo scenarijų yra sudėtinga, bet manyti, kad per kelias dienas jis visiškai subyrės vien tik dėl oro smūgių mes, ko gero, neturime prielaidų“, – įvertino politologas.

Laikas nėra D. Trumpo pusėje

Ekspertams teigiant, kad Irano režimas dėl oro smūgių tikriausiai nesubyrės, atsiranda ir dar vienas svarbus dėmuo – karo veiksmų vertinimas amerikiečių tarpe.

Pranešama, kad per karines operacijas žuvo keturi JAV kariai, o Kuveito oro gynybos sistemos per savos ugnies incidentą numušė tris amerikiečių F-15 „Strike Eagle“ naikintuvus.

D. Trumpas sekmadienį pareiškė, kad kariniai veiksmai gali trukti „keturias savaites arba mažiau“, o iki jų pabaigos gali žūti ir dar daugiau JAV karių.

Rinkiminės kampanijos metu D. Trumpas ne kartą akcentavo, kad yra taikos prezidentas ir vengs JAV įtraukimo į pasaulio karus.

[[ge:lrytas:lrytas:41525419]]

Didžioji dalis JAV visuomenės ir politinio elito dalis taip pat nepritaria vadinamiesiems „amžinybės karams“ – ilgiems ir brangiems konfliktams.

L. Kojala akcentavo, kad dabar JAV yra susitelkusi, kad operacijų Irane metu būtų prarasta kuo mažiau karių, tačiau tokia reakcija neturėtų trukti ilgai.

„Šiuo atveju mes matome ir demokratus, ir respublikonus, kalbančius apie tai, kad svarbiausia yra jų karių gyvybės. Ir tai tarsi yra vienijantis veiksnys.

Bet, kaip žinome iš praeities, paprastai tai ilgai netrunka", - dėstė politologas.

Artimiausiomis dienomis D. Trumpo administracija sieks informuoti Kongreso narius ir visuomenę apie tai, kas vyksta.

L. Kojala prognozavo, kad po kurio laiko prasidės dar intensyvesnės pastangos iš kai kurių politikų kalbėti apie vadinamąjį karo aktą ir Kongreso vaidmens stiprinimą šiame procese.

"Nes apskritai konstituciškai karą gali skelbti tik Kongresas. Prezidentas turi svertų, bet tie svertai yra apriboti laike, apimtyje ir panašiai. Tai ši diskusija tikrai intensyvės“, – aiškino politologas.

L. Kojala įvertino, kad nėra nubrėžtos aiškios raudonos linijos, kiek karių ar technikos praradimų lemtų karinių veiksmų Irane pabaigą.

Svarbiausias aspektas dabar bus laikotarpis: kuo ilgiau truks karo veiksmai, tuo labiau situacija atrodys miglota.

„Tas nuovargis karui bus didesnis. Taip pat pasipriešinimas jam stiprės ne tiktai iš politinių oponentų, bet galbūt net ir iš dalies D. Trumpo bendražygių, kurie visą savo politinę platformą kūrėsi su tikslu mažinti Jungtinių Valstijų įsitraukimą į pasaulį, juo labiau į Vidurio Rytus.

[[ge:lrytas:lrytas:41525415]]

O dabar jiems tenka būti toje situacijoje, kai tenka įsitraukimą, didelio masto karinį įsitraukimą į Vidurio Rytus, pristatyti kaip prezidento ir visos administracijos politinę kryptį“, – dėstė jis.

D. Trumpo skaičiavimai

Didelio masto konfliktas Artimuosiuose Rytuose taip pat paralyžiavo naftos tiekimą vienoje svarbiausių pasaulio transporto arterijų – Hormūzo sąsiauryje.

Nafta pabrango daugiau nei 7 proc., o investuotojai ieško saugumo tauriuosiuose metaluose ir kitose saugumo užuovėjose.

D. Trumpas susiduria su daugybe iššūkių ekonomikos politikoje: tik apie 39 proc. amerikiečių palaiko jo ekonominę politiką, tuo tarpu 56,5 proc. ją vertina neigiamai.

Nors dėl sutrikusio naftos tiekimo Hormūzo sąsiauryje nėra drastiška ir krizės prognozių nėra, užsitęsus konfliktui ir „Brent“ naftos kainai pasiekus 100 dolerių už barelį.

Pasak portalo Lrytas kalbinto „Swedbank“ investavimo stratego Vytenio Šimkaus, pasiekus šią ribą infliacija Europoje ir JAV būtų paspartinta maždaug 1 proc.

Pirmosiomis karo dienomis kuro kainų augimas jau pasiekė JAV vartotojus. CNN skelbia, kad kuro kainos JAV pakilo apie 6 centus už galoną.

[[ge:lrytas:lrytas:41525434]]

Istoriškai degalų kainos aukščiausią kasmet pasiekia balandį, tačiau smūgiai Irane paspartino šį procesą, o JAV verslininkai baiminasi ir gerokai aštresnio nei įprasta kainų augimo.

Vienas iš D. Trumpo politinės kampanijos pažadų buvo kainų ir infliacijos mažinimas. Tad, besitęsiant kariniams veiksmams, tai gali būti dar vienas faktorius, galintis paveikti Baltųjų rūmų skaičiavimus.

Kalbant apie smūgių Iranui vertinimą ir D. Trumpo skaičiavimus, L. Kojala išskyrė, kad svarbiausias faktorius yra pačio prezidento retorika.

„Klausimas yra, kaip apibrėžiama, ar pavyko pasiekti tikslus ir kokie yra versle naudojami vadinamieji KPI – įvertinimo rodikliai, ką pavyko pasiekti ir ko nepavyko pasiekti.

Ir čia to lankstumo yra daugiausia. Na, pavyzdžiui, ar režimo kaita reiškia, kad tuo būtų laikoma ir tokia sistema, kurioje išlieka dabartinis Irano režimas, bet pasikeitus vadams su šiuo režimu JAV gali susikalbėti geriau, pragmatiškiau ir efektyviau.

D. Trumpas užsiminė, kad toks, kabutėse, Venesuelos variantas, kai (buvusio diktatoriaus Nicolaso – red. past.) Maduro nelieka, bet su N. Maduro režimu galima vėliau vystyti kažkokį tai santykį, ką JAV dabar ir daro. Galbūt to ir pakaktų, ir tai būtų pavadinta režimo kaita.

O galbūt režimo kaita yra visiškas režimo pasikeitimas, kažkokie nauji politiniai ciklai, kurie reikštų, kad Irano politinė sistema transformuojasi iš esmės. Bet tai jau yra visai kitokio pobūdžio rezultatas ir, ko gero, būtų reikalingos kitokio pobūdžio priemonės jam pasiekti“, – dėstė politologas.

Kitaip tariant, rezultato vertinimas didžiąja dalimi priklausys nuo paties D. Trumpo ir jo paties pasirinktos retorikos.

Tačiau yra aspektų, kuriuos bus galima įvertinti objektyviau. Dingus karo rūkui, bus galima pažvelgti, kiek realiai bus susilpninti Irano kariniai pajėgumai.

„Vėlgi, branduolinė programa, bet taip pat galima kalbėti apie balistinių raketų gamybos pajėgumus, taip pat ir laivyną.

Šie veiksniai yra šiek tiek labiau apčiuopiami ir juos jau bus galima po kurio laiko įvertinti, svarstant, ar Irano karinė jėga bent jau artimiausiu laikotarpiu galėtų kelti grėsmę kaimynams ir kitoms valstybėms“, – pareiškė jis.

Įvertino drebinančius smūgius ir chaotišką Irano atsaką: rizikingas sprendimas atsisuks bumerangu