Per savo antrąją kadenciją D. Trumpas atakavo septynias valstybes.
Trys iš jų — Iranas, Nigerija ir Venesuela — anksčiau niekada nebuvo tapusios JAV karinių smūgių taikiniais.
2025 m. jis autorizavo daugiau pavienių oro smūgių nei prezidentas Joe Bidenas per visus ketverius savo kadencijos metus kartu sudėjus.
Dėl Artimųjų Rytų konflikto sumaištis plinta po visą pasaulį: nuostoliai sieks milijardais dolerių
Kandidatavo prieš karą
D. Trumpas aiškiai kandidatavo kaip prieš karą pasisakantis politikas.
Baltieji rūmai tvirtina, kad prezidentas visada pirmiausia išnaudoja diplomatines priemones, o demonstratyvi, triuškinanti jėga savaime yra kelias į ilgalaikę taiką.
Susiję straipsniai
Šešių JAV karių žūtis per pirmąsias tris D. Trumpo operacijos Irane paras šį argumentą išbando pačiu brutaliausiu būdu.
D. Trumpo smūgiai istoriškai išsiskiria ne tik skaičiumi, bet ir pobūdžiu.
Buvusio JAV prezidento George’o W. Busho kampanijos po rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių ir Baracko Obamos dronų karai buvo milžiniško masto.
Tačiau šios kampanijos vyko jau paveldėtuose arba Kongreso sankcionuotuose operacijų teatruose.
Be tradicinės kovos su terorizmu, D. Trumpas atvėrė naujus frontus — Kalėdų smūgis Nigerijoje, narkotikų laivų skandinimas Karibų jūroje, Nicolaso Maduro pagrobimas Karakase.
Jo modelis nuoseklus: jokių sausumos pajėgų, jokių ilgalaikių įsipareigojimų, greitai pritaikoma triuškinanti jėga, įrėminama kaip būtina Amerikos interesų gynybai.
Agresyviausias veiksmas
JAV karinė operacija prieš Iraną išsiskiria net ir šiame kontekste — tai agresyviausias ir rizikingiausias D. Trumpo prezidentavimo užsienio politikos veiksmas.
D. Trumpas pradėjo operaciją „Epic Fury“ — bendrą JAV ir Izraelio kampaniją — be Kongreso leidimo ir be išsamių viešų debatų.
Prieš ją D. Trumpas vykdė didžiausią JAV karinių pajėgų telkimą Artimuosiuose Rytuose nuo 2003 m. Irako invazijos.
D. Trumpas išdėstė kelis operacijos tikslus: sunaikinti Irano balistinių raketų keliamą grėsmę, jo raketų pramonę ir laivyną.
Izraelio smūgiai per pirmąją parą nužudė Irano aukščiausiąjį lyderį Ali Khamenei ir dešimtis aukšto rango režimo pareigūnų.
JAV ir Izraelio smūgiai toliau tęsiasi, o Irano atsakomosios raketos ir dronai talžo Persijos įlankos sąjungininkus.
Kritika – ir iš savų
Tuo tarpu pačioje Amerikoje kai kurie ištikimiausi D. Trumpo rėmėjai sunkiai suderina šį karą su tuo kandidatu, kurį jie išrinko.
Vienas ryškiausių MAGA izoliacionistų Tuckeris Carlsonas sprendimą pulti Iraną pavadino „absoliučiai pasibjaurėtinu ir blogiu“.
Keletas MAGA influencerių priminė pernai birželį velionio aktyvisto Charlie Kirko perspėjimą, kuriame režimo keitimą Irane jis vadino „beprotybe“ ir prognozavo, kad tai sukels „kruviną pilietinį karą“.
Kai kurie D. Trumpo pareigūnai, dabar vykdantys ar tyliai remiantys karą su Iranu, metų metus teigė, kad jis niekada neturėtų įvykti.
Viceprezidentas J. D. Vance’as 2023 m. laikraštyje „The Wall Street Journal“ paskelbė straipsnį, kuriame argumentavo už D. Trumpo kandidatūrą 2024 m. Antraštė skelbė: „Geriausia D. Trumpo užsienio politika? Nepradėti jokių karų.“
Nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard dar 2020 m. pardavinėjo marškinėlius su užrašu „No War with Iran“. Po ketverių metų ji pareiškė: „Balsas už Donaldą Trumpą yra balsas už karų užbaigimą, o ne jų pradėjimą.“
Pats D. Trumpas ne kartą kritikavo užsienio politikos elitą, kuris, jo teigimu, įtraukė Ameriką į nesibaigiančius Artimųjų Rytų karus.
„Šie globalistai nori iššvaistyti visą Amerikos stiprybę, kraują ir išteklius, vaikydamiesi pabaisų ir miražų užsienyje ir tuo pat metu atitraukdami mūsų dėmesį nuo chaoso, kurį jie kuria čia, namuose“, — jis teigė rinkimų kampanijos metu.
„Axios“ pažymi, kad klausimas, ar režimo keitimo karas Irane buvo vertas amerikiečių gyvybių, dominuos diskusijose MAGA judėjime, Kongrese ir visoje šalyje likusią D. Trumpo prezidentavimo dalį.
Parengta pagal „Axios“ inf.