Rusijos kaimynė Suomija, kuri nuo 2023 m. yra NATO narė, ketvirtadienį pranešė, kad, siekdama suderinti šalies politiką su Aljanso atgrasymo politika, planuoja panaikinti apribojimus, draudžiančius branduolinius ginklus jos teritorijoje.
„Dislokuodama branduolinius ginklus savo teritorijoje, Suomija pradeda kelti mums grėsmę“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Jei Suomija kels mums grėsmę, mes imsimės atitinkamų priemonių“, – pridūrė jis.
Įvertino, ką reiškia derybos Ženevoje: Rusijai kaskart pavyksta išvengti D. Trumpo pykčio
Suomija atsisakė kelis dešimtmečius puoselėtos nesijungimo prie karinių blokų politikos ir 2023 m. balandžio mėnesį papildė NATO gretas. Ji dėl narystės kreipėsi po to, kai Rusija 2022 m. įsiveržė į Helsinkio sąjungininkės Ukrainos teritoriją.
„Vyriausybės siūlymu ateityje taptų įmanoma įvežti branduolinį ginklą į Suomiją arba transportuoti, pristatyti ar turėti jį Suomijoje, jei tai susiję su Suomijos karine gynyba“, – ketvirtadienį teigė Suomijos gynybos ministras Anttis Hakkanenas.
A. Hakkanenas pažymėjo, kad Suomijos ir Europos saugumo aplinka po Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą „iš esmės ir reikšmingai pasikeitė ir pablogėjo“.
Susiję straipsniai
Suomija pastaraisiais metais apkaltino Rusiją vykdžius „hibridinį karą“, nes ji prie bendros abiejų šalių sienos, kurios ilgis siekia 1 340 km, suorganizavo migrantų antplūdį. Kremlius šiuos kaltinimus neigė.