Pasak jų, kalba nebuvo apie plataus masto sausumos invaziją. Aptariamas scenarijus numatė ribotą JAV karių kontingentą, kuriam būtų patikėtos konkrečios strateginės užduotys.
Šią idėją D. Trumpas esą aptarė su artimiausiais patarėjais ir Respublikonų partijos atstovais, kartu dėstydamas savo viziją, kaip galėtų atrodyti Iranas po karo.
Šaltinių teigimu, D. Trumpo planuose buvo numatyta užtikrinti Irano turimų urano atsargų kontrolę, taip pat bendradarbiavimą tarp Jungtinių Valstijų ir naujos Irano valdžios naftos gavybos srityje. Tokį modelį jis lygino su JAV santykiais su Venesuela.
Susiję straipsniai
Pabrėžiama, kad nors JAV prezidentas rodė rimtą susidomėjimą galimu sausumos pajėgų panaudojimu, sprendimų ar oficialių įsakymų dėl karių siuntimo jis nepriėmė.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt šią informaciją sukritikavo, teigdama, jog ji grindžiama anoniminiais šaltiniais, kurie nepriklauso D. Trumpo nacionalinio saugumo komandai ir nedalyvavo aptariamuose pokalbiuose.
Vis dėlto viešai D. Trumpas neatmetė galimybės panaudoti JAV sausumos pajėgas Irane, nors iki šiol konfliktas apsiribojo oro operacijomis.
Primename, kad anksčiau D. Trumpas pareiškė siekiantis visiško Irano vadovybės pasikeitimo.
Viename interviu jis teigė turintis kelis kandidatus, kurie, jo nuomone, galėtų tapti „gerais lyderiais“. Vėliau tą pačią dieną JAV prezidentas pabrėžė, jog jokių susitarimų su Teheranu nebus svarstoma, o vienintelė priimtina išeitis – besąlyginis Irano pasidavimas. Kiek vėliau jis patikslino, kad šiuo terminu omenyje turi ne formalių dokumentų pasirašymą, o visišką Irano karinių pajėgumų neutralizavimą.