Naujienų agentūros „Reuters“ kalbinti trys šaltiniai teigė, kad Irano režimas vis dar akivaizdžiai gali kelti grėsmę Persijos įlankos naftos tiekimo linijoms ir nuo jų priklausomai ekonomikai.
Šaltiniai Persijos įlankoje ir penki diplomatai nurodė, kad Vašingtonas spaudžia Persijos įlankos valstybes prisijungti prie JAV ir Izraelio karo.
Trys iš jų teigė, kad D. Trumpas siekia parodyti, neva kampanija turi regioninę paramą, sustiprinti savo tarptautinį teisėtumą ir palaikymą šalies viduje.
Iranas neigia kontaktavęs su JAV dėl karinių veiksmų nutraukimo: D. Trumpas skaičiuoja režimo nuostolius
„Visoje Persijos įlankoje vyrauja jausmas, kad Iranas peržengė visas raudonąsias linijas su kiekviena Persijos įlankos šalimi“, – teigė Saudo Arabijoje įsikūrusio Persijos įlankos tyrimų centro pirmininkas Abdulazizas Sageris.
„Iš pradžių mes juos gynėme ir priešinomės karui. Tačiau kai jie pradėjo smūgius nukreipti į mus, jie tapo priešais. Nėra kito būdo juos apibūdinti“, – pridūrė jis.
Iranas raketomis ir bepiločiais orlaiviais atakavo šešių Persijos įlankos valstybių oro uostus, jūrinius uostus, naftos įrenginius ir komercinius centrus, taip pat sutrikdė laivybą Hormūzo sąsiauryje.
Susiję straipsniai
Šie išpuoliai sustiprino Persijos įlankos šalių nerimą, kad Iranui išlaikius reikšmingus puolamųjų ginklų gamybos pajėgumus, režimas galės paimti regiono elektros tiekimo infrastruktūrą įkaitu.
Vienas šaltinis „Reuters“ pripažino, kad tarp Persijos įlankos šalių lyderių vyrauja aiški nuostata: D. Trumpas turėtų visapusiškai sumažinti Irano karinius pajėgumus.
Šaltinis pažymėjo, kad jei Iranas nebus smarkiai susilpnintas, režimas, ko gero, ir toliau laikys regioną įkaitu.
„Jei amerikiečiai pasitrauks anksčiau, nei bus įvykdyta užduotis, mums teks patiems kovoti su Iranu“, – pridūrė A. Sageris.
Kaip nurodė ekspertas, Saudo Arabija, pagrindinė Irano varžovė dėl įtakos regione, gali būti priversta imtis atsakomųjų veiksmų tuo atveju, jei Iranas peržengs raudonąsias linijas, įskaitant smūgius dideliems naftos objektams ar vandens gėlinimo įrenginiams.
Kitas scenarijus – smūgis, kuris sukeltų daug aukų. „Tokiu atveju Saudo Arabija neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik įsikišti“, – sakė A. Sageris.
Londono ekonomikos mokyklos atstovas Fawazas Gergesas pastebėjo, kad Persijos įlankos arabų valstybės susiduria su strategine dilema: būtina suderinti tiesioginę Irano atakų grėsmę ir gerokai didesnę riziką būti įtrauktoms į JAV ir Izraelio vadovaujamą karą.
Prisijungimas prie šios kampanijos mažai prisidėtų prie JAV karinio pranašumo, tačiau smarkiai padidintų Irano atsakomųjų veiksmų riziką.
Todėl Persijos įlankos valstybės renkasi apskaičiuotą santūrumą: ginti savo suverenitetą ir brėžti raudonąsias linijas, neįsitraukiant į karą, kurio jos nei pradėjo, nei kontroliuoja.
„Dabar, kai Iranas parodė, kad gali uždaryti Hormūzo sąsiaurį, Persijos įlanka susiduria su iš esmės kitokia grėsme, – teigė Prinstono universiteto Artimųjų Rytų studijų profesorius Bernardas Haykelis. – Jei į tai nebus reaguojama, šis pavojus taps ilgalaikis.“