Duodama interviu transliuotojui „TVP World“, B. Bražė teigė, kad Latvija nepritaria šiam vertinimui, kurį, kaip pranešama, išsakė Ukrainos pareigūnai, ir pasakė, kad tokie pareiškimai „kenkia“ pačiam Kyjivo siekiui tapti NATO nariu.
Ji tvirtino, kad Rusija „neturi jokių galimybių kariauti su NATO šalimis“ ir pažymėjo, kad Rygoje daugiausiai dėmesio skiriama ne dvejonėms, o atgrasymo priemonėms, gynybos išlaidoms ir tolesnei paramai Ukrainai.
Paklausta, ar latviai bijo tiesioginio Rusijos puolimo, B. Bražė atsakė, kad vyraujanti nuotaika – ne baimė ar panika, o pyktis dėl Rusijos karo Ukrainoje ir pasiryžimas daugiau investuoti į gynybą.
V. Zelenskis atskleidė, ko už saugumo garantijas reikalauja D. Trumpas: strategija akivaizdi
Ji pažymėjo, kad, kaip ir Lenkija, Baltijos valstybės įsipareigojo gynybai skirti 5 proc. BVP, siekdamos įgyvendinti platesnę strategiją, skirtą užtikrinti tolesnį NATO patikimumą ir rytinio Aljanso sparno saugumą.
Ji taip pat pažymėjo, kad Baltijos šalyse nukritę dronai – šalutinis Rusijos vykdomos kovos su ukrainiečių dronais poveikis, pabrėždama, kad Baltijos šalys nebuvo numatytas taikinys.
Šie B. Bražės komentarai pasirodė tuo metu, kai regione vis dar tvyro įtampa dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmių, o į Europos diskusijas dabar įtraukiamas ir neramumų Artimuosiuose Rytuose poveikis, įskaitant svarstymus dėl sąjungininkų paramos laivybos saugumui Hormūzo sąsiauryje užtikrinti.
Susiję straipsniai
Ji teigė, kad Rusijai nepavyko pasiekti strateginio proveržio Ukrainoje, pažymėdama, kad fronto linija nesugriuvo net po dar vieno didelio masto Rusijos smūgio, kurio metu buvo apgadinta dalis istorinio Lvivo centro, įtraukto į UNESCO sąrašą, bei pabrėždama nuolatinius išpuolius prieš civilius ir kultūros objektus.
Pasitikėjimas ES viduje
Komentuodama pranešimus, kad Vengrija perdavė Rusijai informaciją apie konfidencialias ES diskusijas Briuselyje, B. Bražė tokį elgesį įvertino kaip „labai žalingą“ ir prieštaraujantį vertybėms, kurias gina ES, nors nepalaikė siūlymo pritaikyti konkrečias baudžiamąsias priemones, o vietoje to pabrėžė, kad Sąjungai reikia toliau ieškoti būdų imtis veiksmų, ypač tais atvejais, kai reikalingas vienbalsis pritarimas.
Visų pirma ji pabrėžė, kad nei Latvija, nei jos sąjungininkai neturėtų prarasti pasitikėjimo NATO; paklausta apie prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus ir tai, ar jie susilpnino pasitikėjimą 5 straipsniu, ji šią mintį atmetė. „Mes neabejojame savimi. Mes neabejojame savo sąjungininkais“, – pasakė ji, pridurdama, kad Aljansas vis dar veiksmingai veikia, nes valstybės narės jį remia realiomis pajėgomis, o ne vien tik retorika.