Tiesa ta, kad tokiam veiksmui planui jau gali būti per vėlu. Pasak „The Wall Street Journal“ duomenų, daugelis žemyno valstybių užkulisiuose aktyviai padeda Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinėms operacijoms prieš Iraną.
Nors Donaldas Trumpas jau ne kartą viešai kaltino Europą pasyvumu, bazės Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Portugalijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje aktyviai naudojamos JAV atakoms aprūpinti, ginkluoti ir vykdyti.
Teigiama, kad pastarosiomis savaitėmis per šias bazes buvo pildomi degalai bombonešiams, dronams ir laivams, taip pat gabenta amunicija bei kita įranga. Pareigūnų teigimu, atakų dronai valdomi iš didžiulės JAV bazės Ramšteine Vokietijoje, kuri tapo vienu svarbiausių operacijos centrų.
L. Kojala įvardijo, kokiu atveju Rusija jaustųsi laimėtoja: čia sankcijos turi efektą
Jungtinėje Karalystėje esančioje Fairfordo bazėje užfiksuoti B-1 bombonešiai, kraunami degalais ir amunicija. Tuo metu didžiausias pasaulyje lėktuvnešis „USS Gerald R. Ford“ šiuo metu stovi karinio jūrų laivyno bazėje Kretos saloje, kur remontuojamas po gaisro padarytos žalos.
JAV oro pajėgų generolas Alexusas Grynkewichius, aukščiausias NATO karinis vadas, Senate pabrėžė, kad dauguma Europos sąjungininkių buvo itin naudoingos.
Jis akcentavo, kad Europoje esantis maždaug 40 JAV karinių bazių ir apie 80 tūkst. JAV karių tinklas leidžia greičiau ir pigiau projektuoti karinę galią Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje.
Susiję straipsniai
Įtampa Europoje
D. Trumpas ne vienus metus kritikavo Europos lyderius dėl nepakankamų investicijų į gynybą ir užsiminė, kad JAV galėtų sumažinti paramą NATO. Vis dėlto dabartinė operacija parodo, kiek JAV kainuotų visiškas karinio buvimo Europoje atsisakymas.
Nors po Šaltojo karo Europos kariuomenės sumažėjo, dvišaliai susitarimai su žemyno valstybėmis vis dar leidžia JAV bazėse laikyti amuniciją, technologijas ir personalą. Buvęs JAV Europos vadavietės operacijų direktorius Gordonas B. Davisas anksčiau pabrėžė, kad Europos geografinė padėtis yra itin palanki greitam dislokavimui įvairiomis kryptimis.
Dabar Europos bazėse laikomi svarbūs JAV žvalgybos ir stebėjimo pajėgumai. Analitikų teigimu, jos leidžia orlaiviams papildyti degalus ir ginkluotę vietoje, greičiau aptikti grėsmes, atgrasyti Rusiją ir vykdyti operacijas užsienyje.
Dabartinis konfliktas šią sistemą stipriai išbandė. Europos lyderiai esą nenori būti viešai matomi kaip tiesiogiai remiantys karą, kuris didina energijos kainas ir yra nepopuliarus tarp rinkėjų, tačiau kartu vengia supriešinti santykius su JAV, nuo kurių priklauso jų saugumas.
Išimtys ir centrai
Iki šiol politiniai nesutarimai aukščiausiu lygiu nevirto reikšmingais operaciniais ribojimais vietoje. Išimtimi įvardijama Ispanija, kuri neleido JAV naudoti jos teritorijoje esančių bendrai valdomų karinių bazių smūgiams prieš Iraną, todėl dalis orlaivių buvo perkelti į Vokietiją ir Prancūziją.
Britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris iš pradžių taip pat uždraudė naudoti šalies oro bazes pirmajam smūgiui Teheranui. Vėliau jis pakeitė poziciją ir leido vykdyti, jo žodžiais, gynybines bombardavimo misijas iš RAF Fairfordo ir Diego Garsijos bazės Indijos vandenyne prieš Irano raketų paleidimo įrenginius.
Vokietijos pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad šalis nedalyvauja kariniuose veiksmuose prieš Iraną. Kancleris Friedrichas Merzas ir gynybos ministras Borisas Pistorius akcentavo, kad tai nėra jų karas, tačiau būtent Vokietijoje esanti infrastruktūra leidžia tokioms operacijoms vykti.
Ramšteino oro bazė, viena didžiausių JAV bazių pasaulyje, dabar laikoma kritiniu visos Artimųjų Rytų operacijos mazgu. Kariškiai teigia, kad ji yra pagrindinis vadovavimo, ryšių ir duomenų perdavimo centras, ypač dronų operacijoms ir tolimojo nuotolio smūgių koordinavimui.
Itin svarbios bazės
Netoli Ramšteino taip pat veikia didžiausia JAV karinė ligoninė už Amerikos ribų. Kitos JAV bazės Vokietijoje, įskaitant Špangdalemo oro bazę ir vadavietę Štutgarte, atlieka pagalbinius vaidmenis dislokuojant pajėgas ir planuojant strategiją.
F. Merzo atstovas pareiškė, kad JAV gali naudotis Ramšteinu ir kitomis bazėmis kare su Iranu, o Vokietijos vyriausybė pagal prieš kelis dešimtmečius sudarytus teisinius susitarimus neturi įtakos JAV operacijoms. Tai dar labiau išryškina, kaip giliai JAV karinė infrastruktūra įsišaknijusi Europoje.
Kai kurios Europos šalys savo vaidmenį mėgina pateikti kaip vien logistinį. Italijoje esanti Aviano oro bazė yra svarbi JAV oro pajėgų bazė, kurioje dislokuoti degalų papildymo orlaiviai, padedantys vykdyti tolimas bombardavimo misijas prieš Iraną.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni anksčiau šį mėnesį pabrėžė, kad JAV operacijos Italijos bazėse „neapima bombardavimo“. Panašiai ir Prancūzija leido JAV degalų papildymo orlaiviams naudotis Istro-Le Tiubė oro baze, o Prancūzijos gynybos ministrė Catherine Vautrin akcentavo, kad toks orlaivis yra degalinė, o ne naikintuvas.
Rumunija taip pat sutiko priimti JAV logistikos ir žvalgybos pajėgumus. Tuo metu Portugalijai priklausanti Lažešo oro bazė Azorų salose tapo svarbiu logistikos centru ir neseniai priėmė dešimtis JAV degalų papildymo orlaivių.
Graikijai priklausančioje Kretos saloje esanti Sudos įlanka straipsnyje išskiriama ne tik kaip svarbus giliavandenis uostas. Tai taip pat viena iš nedaugelio priešakinių bazių Viduržemio jūroje, turinčių saugias ryšių sistemas ir galinčių leisti kilti JAV žvalgybiniams lėktuvams „Rivet Joint“.
Remiantis atvirųjų šaltinių duomenimis, šie orlaiviai skrido virš Irano rinkdami žvalgybos informaciją. Londono King’s College gynybos ekspertas Bence Nemethas pabrėžė, kad Europa išlieka JAV galios projekcijos pagrindas, o tokių ryšių nutraukimas Vašingtonui būtų didžiulis praradimas.