Jos nuomone, per artimiausias dvi savaites Iranas arba Izraelis gali pažeisti paliaubas, tačiau JAV, tikėtina, jų laikysis.
Net jei po dviejų savaičių pavyktų pasiekti galutinį susitarimą dėl tolesnių veiksmų, niekas negali būti tikras, kad jis bus taikus ir priimtinas tarptautinei bendruomenei, teigė Z. Ozolina.
Paklausta, ką D. Trumpas galėjo turėti omenyje, pirmiau viešai pagrasindamas sunaikinti visą civilizaciją, ji atsakė, kad vargu ar tai reikėjo suprasti tiesiogiai.
„Nuo realybės atitrūkusio prezidento grasinimai“: Iranas tvirtina nebijantis ultimatumo
Tačiau politologė paaiškino, kad JAV galėjo surengti bombardavimą, kuris būtų sukėlęs labai rimtą Irano ekonomikos ir viso regiono krizę.
Z. Ozolina mano, kad dabartinėje situacijoje nugalėtojų nėra. Nors kurį laiką tiesioginės karinės grėsmės, atrodo, nebebus, tačiau dviejų savaičių atokvėpis laivybai Hormuzo sąsiauryje nereiškia, kad kuro kainos nukris ir tiekimas nevėluos, sakė profesorė, pridurdama, kad visas regionas neteko stabilumo, o tai turės toli siekiančių ir nenuspėjamų pasekmių.
Politologė pažymėjo, kad iš pradžių JAV siekė neutralizuoti Irano branduolinę programą, tačiau dabar šis klausimas beveik visiškai atsidūrė antrajame plane, o visas dėmesys sutelktas į laivybą Hormuzo sąsiauryje.
Susiję straipsniai
Z. Ozolina prognozavo, kad, išsprendus šią problemą, kils klausimas, kas nutiks Irano visuomenei ir valdymui apskritai, be to, kils daug vidaus bei regioninių konfliktų, į kuriuos JAV vėlgi teks įsikišti.
Kaip pranešta, antradienį, likus maždaug valandai iki Iranui paskelbto ultimatumo galiojimo pabaigos, JAV ir Iranas susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų, o Teheranas sutiko laikinai atidaryti Hormuzo sąsiaurį laivybai.
Iranas paliaubas pavadino pergale ir pareiškė, kad sutiko dalyvauti derybose su JAV siekiant užbaigti karą, kurios prasidės penktadienį Pakistane.