Pastebima, kad D. Trumpas „turi įprotį palikti Europą tvarkytis su savo sprendimų pasekmėmis“ po to, kai „priviria košės“.
Europos lyderiai jau pažadėjo padėti išvalyti Hormūzo sąsiaurį, kai tik kovos pasibaigs.
Dabar ne tik Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė (JK) gali atsidurti situacijoje, kai teks mokėti už laivų palydėjimą ir sąsiaurio išminavimą – jų prekybiniai laivai taip pat gali būti priversti mokėti didelius mokesčius, kurių iki karo nebuvo, vien už teisę juo plaukti.
Hormūzo sąsiauris išlieka pavojingu ruožu: įspėja veiksmus suderinti su Iranu
Trečiadienį D. Trumpas pareiškė svarstantis „bendrą įmonę“ su Iranu ir Omanu šiems mokesčiams rinkti.
Tuo pat metu energijos kainos Europoje, tikėtina, išliks aukštos dar kelias savaites ar net mėnesius, net jei bus laikomasi paliaubų. Tendencija ryškėja: Europa turi mokėti vis daugiau, kad išliktų NATO dalimi, kuri tapo labai nenuspėjama.
„Tai yra modelis. Gazoje mes mokėsime už atstatymą. Ukrainoje mes mokame už karą – iš tiesų, jau dabar už jį mokame. Dabar gali tekti mokėti ir už Hormūzo sąsiaurio išvalymą“, – leidiniui „Politico“ teigė Ispanijos socialistų europarlamentaras Nacho Sanchezas Amoras, dirbantis Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete.
Susiję straipsniai
Jis pridūrė, kad NATO turėtų būti grindžiama abipusiu lojalumu, tačiau „taip nėra“.
„Politico“ vertinimu, sąsiaurio atblokavimo kaina, net jei ji būtų padalyta tarp kelių ne ES valstybių, įskaitant Australiją ir Jungtinę Karalystę, būtų reikšminga.
JAV vadovaujama operacija „Earnest Will“, skirta apsaugoti Kuveito tanklaivius nuo Irano atakų 1987–1988 m., dalyvaujančioms šalims kainavo kelis šimtus milijonų dolerių, o, įvertinus infliaciją, ši suma greičiausiai viršija 1 mlrd. dolerių.
„Svarbiausia, kad šių paliaubų būtų laikomasi. Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių pažadas padėti išvalyti sąsiaurį nėra tuščias čekis – esame pasirengę padėti tinkamomis sąlygomis“, – teigė su diskusijomis susipažinęs ES diplomatas, pageidavęs likti anonimu.
Balandžio pabaigoje Kipre vyks naujas neformalus Europos lyderių susitikimas, kuriame, be karo Irane pasekmių, bus aptartas ir Ukrainos finansavimo klausimas. Vienas ES diplomatas leidiniui „Politico“ sakė, kad Europa „kenčia dėl savo santykinio silpnumo pasaulinėje arenoje“.
„Mes neturime galios – klasikine prasme, kietosios galios – primesti savo valios pasauliui. Įstringame bandydami derėtis ir naudoti savo įtaką, kad išeitume iš situacijų ir sumažintume pasekmes“, – sakė jis.
Naktį į trečiadienį D. Trumpas pareiškė, kad susitarė su Iranu dėl dviejų savaičių paliaubų, su sąlyga, kad nedelsiant bus atvertas Hormūzo sąsiauris. Jis teigė, kad JAV jau „pasiekė ir viršijo visus karinius tikslus“, taip pat „padarė reikšmingą pažangą siekiant galutinio taikos susitarimo“.
Vėliau D. Trumpas paskelbė apie „galutinę“ JAV pergalę. Savo ruožtu Iranas taip pat paskelbė apie „pergalę“, teigdamas, kad „priešas buvo atvestas į istorinį bejėgiškumą ir galutinį pralaimėjimą“.
Trečiadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad apie 15 šalių planuoja prisidėti prie laivybos per Hormūzo sąsiaurį atnaujinimo po paliaubų, o Paryžius vadovaus šiai misijai.
Tą pačią dieną NATO generalinis sekretorius Markas Rutte susitiko su D. Trumpu Vašingtone, po to pareiškė, kad JAV prezidentas buvo „aiškiai nusivylęs“, jog daugelis NATO sąjungininkų nepalaikė karo prieš Iraną.