Vadinamosios „smūgio zonos“ yra teritorijos kelių kilometrų atstumu prieš Ukrainos pozicijas, kur bet koks kariuomenės judėjimas greitai aptinkamas ir sunaikinamas dėl masinio dronų ir artilerijos naudojimo.
Rusijos pajėgos dabar susiduria su dviem pagrindiniais iššūkiais: dronų operatoriai yra itin pažeidžiami, nes privalo veikti arčiau fronto linijos, o dėl patiriamų nuostolių trūksta apmokytų specialistų.
Kiekvienam dronui reikalingas atskiras operatorius, o tokių grupių koncentracija daro jas lengvais taikiniais dėl didelio fizinio ir elektromagnetinio signalo.
V. Zelenskis nuogąstauja dėl konflikto Irane pasekmių: Ukraina eksportuoja saugumą
Todėl Rusija svarsto pereiti prie spiečiaus technologijų – kai vienas operatorius vienu metu valdo kelis dronus, o patys įrenginiai autonomiškai koordinuoja savo veiksmus.
Skirtingai nuo įprastų masinių atakų, spiečius nėra tik didelis dronų skaičius.
Tai sistema, kuri realiuoju laiku keičiasi duomenimis, savarankiškai keičia maršrutą, prisitaiko prie grėsmių ir oro gynybos ir koordinuotai atakuoja taikinius. Iš esmės operatorius tik nustato tikslą, o visa kita atlieka algoritmai.
Susiję straipsniai
Nepaisant to, Rusija dar neturi pilnai veikiančių kovinių spiečių. Jos atakos „Geranium“ tipo dronai iš esmės yra iš anksto užprogramuoti ir neapima lankstaus koordinavimo skrydžio metu.
Tuo pačiu pastebimi aktyvūs investicijų ženklai šioje srityje, įskaitant dirbtinio intelekto integraciją į navigaciją, kompiuterinės regos naudojimą ir eksperimentus su tinklinėmis dronų operacijomis. Taip pat kuriamos „nešėjų dronų“ koncepcijos, kai didesni dronai paleidžia mažesnius arčiau taikinio.
Tai galėtų leisti Rusijos kariuomenei didinti atakų mastą neproporcingai nedidinant operatorių skaičiaus.
Pagrindinė kliūtis išlieka elektroninė kova. Ukrainos trikdymo sistemos sutrikdo ryšį tarp dronų, apsunkina navigaciją ir mažina koordinacijos efektyvumą. Net jei spiečiai būtų įdiegti, jų pranašumas gali būti laikinas – Ukraina greitai prisitaiko prie naujų grėsmių.
Analitikai pažymi, kad net sėkmingas spiečių panaudojimas negarantuoja strateginio proveržio. Ukrainos gynyba yra daugiasluoksnė ir apima dronus, minų laukus, inžinerinius barjerus ir įtvirtintas pozicijas.
Spiečius gali pralaužti atskirą gynybos elementą, tačiau sinchronizacija su puolamaisiais sausumos veiksmais, artilerija ir logistika išlieka itin sudėtinga.
„Dronų atakų sinchronizavimas su sausumos manevrais, artilerija ir logistika dar labiau apsunkina situaciją, ypač kai ryšio signalai yra slopinami. Tai reiškia, kad net ir patobulinus dronų galimybes, didelio masto proveržiai išlieka mažai tikėtini“, – daroma išvada „Forbes“ publikacijoje.