Daugelis ekspertų prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis ar savaitėmis rusai gali pradėti didelio masto puolimą. Tam Kremlius perkėlė dalį savo strateginių rezervų į Ukrainą – jie iš esmės buvo skirti kitų sienų apsaugai.
Leidinys priduria, kad Kremlius nustatė terminą užimti paskutinius Ukrainos atramos punktus Donecko srityje – balandžio pabaigą. Šie atramos punktai yra Druživkos, Kostiantynivkos ir Pokrovsko miestai, dėl kurių vyksta įnirtingos kovos.
„Nustatyto termino pasiekti nepavyks“, – teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
J. D. Vance'as džiūgauja dėl nutrauktos paramos Ukrainai: tai vienas geriausių pasiekimų
Ekspertai vertina, kad dabartiniu Rusijos puolimo tempu visos Donecko srities užėmimas gali užtrukti dar kelerius metus. Net ir optimistiškiausiais Rusijai scenarijais tai neįvyks anksčiau nei 2027 m. rugpjūtį, ir tai kainuos milžiniškus nuostolius.
Leidinys pažymi, kad iki šiol Rusija taikė „išdegintos žemės“ taktiką – naikino gyvenvietes iki griuvėsių ir pelenų, siekdama judėti pirmyn. Tačiau dabar ši brutali taktika, tikėtina, nebeveiks taip sklandžiai.
Ekspertai mano, kad Rusijos pavasario puolimas faktiškai žlugo. Per pirmuosius tris mėnesius Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo atkovoti daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų Oleksandrivkos ir Huliaipolės rajonuose.
Susiję straipsniai
„Šie metai Rusijai bus labai sunkūs. Palyginti su Rusija, šiuo metu turime reikšmingą technologinį pranašumą“, – žurnalistams sakė Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Sternenka.
Jis teigė, kad Ukraina sukūrė technologinių inovacijų, kurios „kol kas lieka paslaptyje, bet apie kurias netrukus išgirs visas pasaulis“. S. Sternenka pabrėžė, kad 2026-ieji gali tapti lūžio metais kare – fronte, ore ir taip pat Rusijos vidaus politinėje situacijoje.
„Mes galime išprovokuoti Rusijos ekonominį žlugimą“, – sakė S. Sternenka.
Gynybos ministro patarėjas taip pat pažymėjo, kad Kremlius bijo nestabilumo šalies viduje, todėl blokuoja prieigą prie „Telegram“ ir riboja mobiliojo interneto veikimą.
Smūgiai daro rimtą žalą Rusijai
S. Sternenka taip pat teigė, kad Ukraina pereina į puolimą. Ateityje fronte planuojama naudoti gerokai daugiau vidutinio nuotolio dronų nei ankstesniais mėnesiais.
„Kol kas atakos buvo tik epizodinės“, – pažymėjo jis.
S. Sternenka pabrėžė, kad neseniai sukurtų sistemų, kurių veikimo nuotolis siekia 50–150 kilometrų, vadinamoji „naikinimo zona“ bus gerokai išplėsta.
Jis pridūrė, kad Rusijos logistika bus nustumta toli už fronto linijos ir taps lengvu taikiniu smūgiams. Pirmieji pasiekimai jau matomi.
Tuo pačiu metu tęsiami smūgiai prieš priešo radarų stotis ir oro gynybos sistemas tiek okupuotose teritorijose, tiek Rusijos teritorijoje. Tai atveria kelią giliems Ukrainos smūgiams.
„Rusijoje mes jau galime daryti ką norime. Rusijai taip pat baigiasi perėmimo raketos“, – sakė S. Sternenka.
Leidinys taip pat priminė, kad Karo studijų institutas (ISW) anksčiau pranešė, neva Rusija tikriausiai neturi pilnai išvystytų ar dislokuotų mobilių ugnies grupių, kovos su dronais sistemų ar kitų nebrangių, paskirstytų priemonių, skirtų apsiginti nuo pasikartojančių masinių Ukrainos dronų atakų prieš plačiai išsidėsčiusius taikinius.
Ukrainos atakų taikiniai pirmiausia yra Rusijos naftos ir dujų infrastruktūra – naftos perdirbimo gamyklos, eksporto uostai, saugyklos ir vamzdynai, taip pat karinis-pramoninis kompleksas, gaminantis sprogmenis, dronus ir raketas.
Ukraina sistemingai siekia susilpninti Rusijos gynybos pramonę. Neseniai buvo atakuotos naftos chemijos gamyklos Rusijoje, gaminančios tarpinius produktus sprogmenims ir gumą karinėms padangoms. Taip pat smogta karinių orlaivių remonto gamykloms.
„Žinoma, šie smūgiai turi ilgalaikį poveikį. Būtent dėl daugialypių Ukrainos atakų atsiranda sinergetinis efektas“, – „Welt“ sakė Pasaulinių studijų centro prezidentas ir energetikos ekspertas Mychailas Hončaras.
Ekspertas pažymėjo, kad eksporto sustabdymas ir saugyklų sunaikinimas neišvengiamai veikia naftos gavybą, nes praktiškai nėra galimybių tarpiniam saugojimui. 2026 metais Rusija jau buvo priversta sumažinti naftos gavybą.
M. Hončaras taip pat paminėjo, kad rusai susidūrė su žibalo gamybos problemomis – ji kovo mėnesį sumažėjo 16,5 proc., o balandį – 22 proc.
„Po pastarųjų Ukrainos smūgių nuostoliai tikriausiai yra dar didesni. Jei Ukraina veiks taip pat, kaip per pastarąsias dvi savaites, Maskvai neabejotinai kils rimtų problemų“, – pabrėžė ekspertas.