Tai paveikė milijonus vartotojų, o dvi dešimtys jūrinių dronų liko plūduriuoti prie Kalifornijos krantų, sutrikdydami susisiekimą ir sustabdydami operacijas beveik valandai, rašo „Reuters“.
Šie bepiločiai jūriniai aparatai turėtų sustiprinti JAV karinius pajėgumus, jeigu kiltų konfliktas su Kinija. Tai buvo vienas iš kelių incidentų su milijardieriaus Elono Musko bendrovės „Starlink“ tiekiamu ryšiu, kas apsunkino Karinių jūrų laivyno bandymus, nes dronų operatoriai negalėjo prisijungti prie autonominių katerių.
Ši situacija aprašyta vidiniuose Karinių jūrų laivyno dokumentuose, kuriuos matė „Reuters“ žurnalistai ir apie šią padėtį žinantis asmuo.
V. Zelenskis prakalbo apie itin skaudžius rusų smūgius logistikai: „Nepaprastai sunku“
Įmonės „SpaceX“ tiekiamas „Starlink“ palydovinis interneto ryšys itin svarbus Pentagono dronų programai. Jo pagalba prisijungiama prie nedidelių bepiločių jūrinių aparatų, atrodančių kaip greitaeigiai kateriai be sėdynių. Juos gamina Merilando valstijoje įsikūrusi bendrovė „BlackSea“ ir Teksaso valstijos Ostino mieste veikianti „Saronic“.
Problemos per kelis Karinio jūrų laivyno bandymus Kalifornijoje, kurių metu naudoti bepiločiai kateriai ir skraidantys dronai, įvyko ir 2025 m. balandį. Tuomet pareigūnai pranešė, kad „Starlink“ sunkiai sekėsi užtikrinti patikimą ryšį dėl didelio duomenų naudojimo, reikalingo kelioms sistemoms valdyti. Tai buvo nurodyta Karinio jūrų laivyno saugumo ataskaitoje apie bandymus, kurią matė „Reuters“ žurnalistai.
Likus kelioms savaitėms iki pernai rugpjūtį įvykusio pasaulinio „Starlink“ gedimo, dar vieną Karinio jūrų laivyno bandymų seriją apsunkino protarpiniai ryšio sutrikimai „Starlink“ tinkle, teigiama laivyno dokumentuose, kuriuos peržiūrėjo „Reuters“ žurnalistai. Iš karto nebuvo aišku, kodėl kilo problemų su ryšiu.
Susiję straipsniai
Artėjant šią vasarą įvyksiančiam „SpaceX“ 2 trln. JAV dolerių vertės viešam akcijų siūlymui, kuris turėtų būti didžiausias istorijoje, bendrovė įsitvirtino kaip vertingiausia pasaulio kosmoso įmonė. Taip įvyko iš dalies ir dėl to, kad ji tapo nepakeičiama JAV vyriausybei, siūlydama įvairias technologijas – nuo palydovinio ryšio, palydovų paleidimo ir karinio dirbtinio intelekto.
„Starlink“ palydovinio interneto ryšys pasirodė esantis ypač svarbus karinėms programoms, nuo dronų iki raketų judėjimo sekimo. Beveik 10 tūkst. „Starlink“ palydovų žemoje Žemės orbitoje suteikia kariuomenei tokį ryšio tinklą, kuris yra atsparus galimoms priešo atakoms.
Tačiau Karinio jūrų laivyno nesėkmės su „Starlink“ vykdant autonominių dronų programą, apie kurias anksčiau nebuvo pranešta, pasak „Reuters“, išryškina iššūkius, susijusius su didėjančia JAV kariuomenės priklausomybe nuo „SpaceX“ ir Pentagonui kylančia rizika.
„Jeigu nebūtų „Starlink“, tai JAV vyriausybė neturėtų prieigos prie pasaulinio žemos Žemės orbitos ryšio tinklo“, – sako Claytonas Swope'as, Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Aviacijos ir kosmoso saugumo projekto direktoriaus pavaduotojas.
Į „Reuters“ prašymą pakomentuoti dronų bandymus ar Karinio jūrų laivyno bendradarbiavimą su „SpaceX“ Pentagonas neatsakė. Apie tai nekomentavo nei pati bendrovė, nei laivynas.
Demokratų partijos Kongreso nariai perspėjo Pentagoną dėl rizikų, susijusių su priklausomybe nuo vienos bendrovės, kuriai vadovauja turtingiausias pasaulio žmogus, siekiant užtikrinti svarbius nacionalinio saugumo pajėgumus.
Pernai „Reuters“ pranešė, kad E. Muskas netikėtai išjungė Ukrainos kariuomenės prieigą prie „Starlink“ tuo metu, kai ji ruošėsi atkovoti teritoriją iš Rusijos. Dėl to sąjungininkams kilo klausimų milijardieriaus patikimumu.
„Reuters“ primena, kad Taivane „SpaceX“ sulaukė kritikos dėl nuogąstavimų, kad ji riboja palydovinio ryšio prieigą ten dislokuotiems JAV kariams ir „galimai pažeidė „SpaceX“ įsipareigojimus JAV vyriausybei“, sakoma 2024 m. laiške, kurį E. Muskui nusiuntė tuometinis JAV Atstovų rūmų narys Mike‘as Gallagheris. Apie tai tuo metu pranešė „Forbes“, bet „SpaceX“ užginčijo šį teiginį įraše socialinėje platformoje „X“.