Kalbėdamas apie Vokietijos brigadą Lietuvoje, kuri iki 2027 metų pabaigos turi išaugti iki maždaug 5 tūkst. karių, C. Freudingas Interviu „Die Welt“ patikino, kad formavimas vyksta pagal planą. Jo teigimu, šiuo metu vietoje jau yra apie 1,8 tūkst. karių.
Dideliu žingsniu jis pavadino tai, kad nuo vasario 1 dienos brigadai Lietuvoje buvo pavaldūs trys koviniai batalionai. Tai yra jau Lietuvoje dislokuotas daugianacionalinis batalionas ir du vokiečių batalionai, kurie kol kas dar yra Vokietijoje ir rengiasi perkėlimui.
„Taip brigada šį pavasarį pirmą kartą galės treniruotis savarankiškai“, – sakė C. Freudingas. Jis pridūrė, kad galima pasitikėti tvarkaraščiu, pagal kurį pasirengimas perkėlimui turi būti baigtas iki 2027 metų vidurio, o pats perkėlimas prasidėti antroje 2027 metų pusėje.
B. Pistoriusas užsiminė apie Vokietijos planus Hormūzo sąsiauryje: situacija – nenuspėjama
Paklaustas, kada būtų atsisakyta savanoriškumo principo formuojant brigadą Lietuvoje, C. Freudingas atsakė, kad būtent savanoriškumas visada liks pageidautiniausiu principu. Tuo pat metu jis sakė daliniuose jaučiantis didelį susidomėjimą tarnyba Lietuvoje, nors nežinomybė vis dar kelia atsargumą.
„Esu įsitikinęs, kad jau vietoje tarnaujančių 45-osios brigados karių entuziazmas toliau sklis po visą kariuomenę“, – teigė C. Freudingas. Jis pridūrė, kad tarnyba Lietuvoje pripažįstama ypač prasminga, vertinga ir patrauklia.
C. Freudingas taip pat nurodė, kad balandį vėl bus siūlomos pažintinės kelionės susidomėjusiems kariams, į kurias galės vykti ir jų šeimų nariai. Tokiu būdu, pasak jo, jie galės vietoje pamatyti įtikinamas tarnybos ir gyvenimo sąlygas.
Susiję straipsniai
Viena aktualiausių problemų Lietuvoje jam išlieka apsauga nuo dronų, ypač todėl, kad „Rheinmetall“ sistemos „Skyranger“, kaip manoma, bus pristatytos gerokai pavėlavus.
Jis aiškiai pripažino, kad dabartinis tempas jo netenkina. „Mano požiūriu, užsakytos sistemos ateina per vėlai“, – teigė C. Freudingas.
„Pyktis nėra kategorija kariniam vadui“, – pripažino C. Freudingas.
Todėl, anot jo, Vokietija ieško papildomų kelių stiprinti gynybą nuo dronų. Jis sakė, kad gegužės viduryje Vokietijoje bus surengta technologijų paroda, kurioje įmonės demonstruos savo galimybes, ir pabrėžė, kad į ją sąmoningai pakviestos ir Ukrainos bendrovės.
Po to planuojama pereiti prie bandymų kartu su kariuomene ir labai greitai imtis diegimo, pirmiausia 45-ajai brigadai Lietuvoje. „Čia remiamės tik rinkoje jau prieinamomis sistemomis, kad šį pajėgumą galėtume sukurti kuo greičiau“, – sakė C. Freudingas.
Kalbėdamas apie skaitmeninį radijo ryšį, milijardus eurų kainuojantį projektą, kuris vis dar turi didelių problemų, C. Freudingas pabrėžė jo lemiamą reikšmę. „Tiesiogine šio žodžio prasme karą lemiantis dalykas yra tai, kad mūsų sausumos pajėgos būtų skaitmenizuotos“, – sakė jis.
Jo teigimu, dar šiais metais būtina turėti bent jau bazinį, karui tinkamą funkcionalumą. Jis aiškino, kad brigada, kuri NATO skiriama kaip vadinamoji priešakinių sausumos pajėgų brigada, iki metų pabaigos turi gebėti skaitmeniškai komunikuoti.
Paklaustas, kokių svertų turėtų, jei šie pokyčiai neįvyktų, C. Freudingas leido suprasti, kad atsarginis scenarijus yra parengtas. „Mes visada turime planą B. Bet apie jį viešai nekalbėsiu“, – sakė jis.
Ukrainos vaidmuo
Vokietijos sausumos pajėgų vadas atskleidė, kad Vokietijos kariuomenė labai atidžiai stebi karo Ukrainoje raidą ir tai, kaip keičiasi pats karo vaizdas. Pasak C. Freudingo, iš to jau dabar galima išskirti keturis būsimos operacinės erdvės bruožus.
Pirmuoju bruožu jis įvardijo būtinybę grįžti prie masės efekto, o ne vien prie aukštųjų technologijų sistemų, į kurias Vokietija koncentravosi pastaruosius du dešimtmečius.
Jis pabrėžė, kad dėl to visiškai kitaip ima veikti karo ekonomika, nes kalbama apie atgrasymo gebėjimą. „Mums svarbu atgrasymo gebėjimas. Tai veda prie klausimo: kaip puolimą vėl padaryti brangesnį už gynybą?“ – teigė C. Freudingas.
Antruoju bruožu jis pavadino vis didesnį mūšio lauko skaidrumą, kurį sukuria tankėjantys jutiklių tinklai ir tobulėjančios žvalgybos priemonės. Pasak jo, dėl to kyla klausimas, ar klasikinis pajėgų telkimas, kuris anksčiau buvo laikomas būtina pergalei mūšyje sąlyga, šiandien netampa labai rizikinga operacija, beveik nebeturinčia sėkmės perspektyvos.
„Sausumos pajėgoms saugių erdvių nebėra“, – sakė C. Freudingas. Jis pridūrė, kad būtent todėl būtina iš naujo vertinti nusistovėjusias kovos logikas.
Trečiuoju bruožu C. Freudingas įvardijo spartų karo greitėjimą dėl automatizacijos ir autonomizacijos. „Laikas tarp žvalgybos ir smūgio beveik susitraukia iki nulio“, – nurodė jis.
Jo teigimu, norint veikti prieš priešą, nebereikia fiziškai priartinti savo pajėgų. „Sausumos pajėgos gali tiksliai veikti dideliu atstumu, todėl pirmasis kontaktas su priešininku ateityje dažniausiai vyks be žmonių“, – teigė C. Freudingas.
Ketvirtasis jo išskirtas bruožas yra tai, kad dabar fronte susidurtų tiek senos, tiek naujos karo technologijos.
„Karas sausumoje vyksta naudojant vakarykštes, šiandienos, rytojaus ir porytdienos priemones bei metodus“, – sakė C. Freudingas. – Su dirbtinio intelekto dronais ir durtuvais. Su aukštųjų technologijų sistemomis ir pigiausia masine produkcija.“
Komentuodamas šią savaitę paskelbtą Ukrainos ir Vokietijos strateginę partnerystę, apimančią ir dronus, C. Freudingas aiškino, kad Vokietijos sausumos pajėgos nori mokytis visko, ką gali perimti iš Ukrainos kariuomenės patirties. „Sausumos pajėgos visais klausimais nori pasinaudoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų patirtimi“, – patikino jis.
Jo teigimu, šiandieninis rengimas privalo atspindėti dronų keliamą grėsmę, o savų pajėgų gebėjimas naudoti dronus turi tapti savaime suprantamas. „Šiuo metu to negalime geriau išmokti iš nieko kito nei iš ukrainiečių, nes jie tai daro kasdien“, – teigė C. Freudingas.
Jis atskleidė, kad pirmieji ukrainiečių instruktoriai Vokietijos dalinių mokyklose pradėjo mokymus dar prieš Velykas.
Kuria savo modelį
Komentuodamas Rusijos planą iki šių metų pabaigos išplėsti nepilotuojamoms sistemoms skirtas pajėgas iki 160 tūkst. karių, o Ukrainos jau anksčiau sukurtas dronų brigadas, C. Freudingas sakė nesąs tikras, kad atsakymas būtų atskira kariuomenės rūšis. Jo manymu, lemiamas veiksnys yra gili nepilotuojamų sistemų integracija į sausumos pajėgų struktūrą.
„Tankų pajėgos ateityje kovos su nepilotuojamomis sistemomis – sausumoje ir ore. Taip pat ir šarvuotųjų pėstininkų pajėgos“, – sakė C. Freudingas.
Jis pridūrė, kad šiomis sistemomis bus stiprinamas ir netiesioginis poveikis, tai yra artilerijos pajėgumai. Pasak C. Freudingo, jos bus dar aktyviau naudojamos žvalgyboje, logistikai ir sužeistųjų išgabenimui.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą Vokietijai nėra tiesioginis modelis. „Rusijos karas prieš Ukrainą mums nėra brėžinys“, – sakė C. Freudingas.
Jis pridūrė, kad Vokietija nenori kopijuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, nors ir labai gerbia jų karių pasiekimus. „Mes nenorime kariauti taip, kaip Ukraina priversta kariauti dėl turimų priemonių ir išteklių. Norime galėti kariauti savo pačių sąlygomis ir įgyvendinti savo operacinius planus“, – teigė C. Freudingas.
Vertindamas fronto padėtį, C. Freudingas sakė, kad abstrakčiai žiūrint Rusija dar nepasiekė nė vieno savo strateginio tikslo. Jo teigimu, nutiko veikiau priešingai, nes NATO išaugo, o jos narės į gynybą investuoja taip, kaip neinvestavo dešimtmečius.
Jis taip pat kalbėjo apie Rusijos kariuomenės nesėkmes operaciniu ir net taktiniu lygiu.
Pasak jo, ši raida Vokietijai reiškia laiko laimėjimą. „Visa tai, kas šiuo metu sukausto ir alina Rusijos ginkluotąsias pajėgas, padeda mums kurti savo atgrasymo gebėjimą palankesnėje situacijoje“, – teigė C. Freudingas.
Pabaigoje C. Freudingas komentavo ir platesnę diskusiją dėl naujojo šaukimo įstatymo bei visuomenės pasirengimo gynybai. „Šiuo metu esame taške, kuriame Vokietijoje keičiasi strateginė kultūra“, – teigė C. Freudingas.
Jo vertinimu, šiandien apie gynybos ir atgrasymo gebėjimus kalbama visai kitaip nei prieš kelerius metus. Jis taip pat pažymėjo, kad tiek sausumos pajėgose, tiek visose ginkluotosiose pajėgose auga palaikymas, o paraiškų skaičius didėja.