„Juk negalime kariauti su Ukraina“: tada V. Putinas karą laikė neįmanomu

2026 m. gegužės 10 d. 17:14
Lrytas.lt
2003 metais Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas perspėjo pavaldinius dėl konflikto su Ukraina eskalacijos ir prašė jų elgtis atsargiau kaimyninės šalies atžvilgiu, nepaisant augančios įtampos tarp dviejų valstybių. Apie tai naujame knygos „Caras savo asmenyje“ skyriuje rašo Romanas Badaninas ir Michailas Rubinas.
Daugiau nuotraukų (12)
„Juk negalime kariauti su Ukraina“, – tokią frazę V. Putinas ištarė per konfliktą dėl mažytės Tuzlos salos, esančios netoli Krymo.
Ši negyvenama vieta buvo svarbi, nes suteikė Ukrainai kontrolę strategiškai reikšmingame Kerčės sąsiauryje ir teisę rinkti mokestį iš komercinių laivų.
Konfliktas prasidėjo 2003 m. rudenį, kai abiejose šalyse artėjo rinkimai. Tuo metu Rusija pradėjo pilti pylimą nuo Kubanės kranto link salos.

Kyjivas skelbia, kad Rusija pažeidė vienašališkas paliaubas: V. Putinui rūpi tik kariniai paradai

Formaliai rusai tikino, kad pylimas buvo skirtas krantui stiprinti, bet iš tiesų tai buvo būdas pakeisti jūrinę sieną. Tuometinis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, atsakydamas, įsakė šaudyti į rusų statybininkus, jei jie priartėtų prie Tuzlos.
Konflikto įkarštyje į Kremlių neformaliam pokalbiui su prezidento administracijos vadovu Aleksandru Vološinu buvo pakviesta ukrainiečių žurnalistų grupė.
Diskusijos įkarštyje Kremliaus pareigūnas leido sau nediplomatišką juoką: jei prireiks, galima būtų numesti bombą ant Tuzlos. Kilo skandalas, pasiekęs ir patį V. Putiną.
Kaip rašo knygos autoriai, remdamiesi šaltiniu, prezidentas tuomet išsikvietė pavaldinius ir pareikalavo būti atsargesniems kalbose, pridėdamas tą pačią frazę: „Juk negalime kariauti su Ukraina“.
Konfliktas baigėsi iškart po to, kai Rusijoje įvyko parlamento rinkimai.
V. Putinas ir L. Kučma surengė susitikimą, kuriame abu apsimetė, kad Tuzlos problema apskritai neegzistavo. Lyderiai pasirašė sutartį dėl bendro Azovo jūros naudojimo, o jūrinės sienos demarkacijos klausimą atidėjo ateičiai.
2014 metais Tuzla perėjo Rusijos kontrolėn kartu su Krymo aneksija.
Iki 2014 metų V. Putinas ne kartą viešai kalbėjo apie Ukrainos suvereniteto pripažinimą ir nenorą susigrąžinti Krymą.
Ruošdamasis pirmiesiems prezidento rinkimams, jis pavadino „visiška kvailyste“ idėją susigrąžinti Krymą, o pagrindine problema santykiuose su Ukraina laikė „sunkią Rusijos imperinę praeitį“.
Romanas Badaninas ir Michailas Rubinas parengė naują skyrių knygos „Caras savo asmenyje“ leidimui keliomis užsienio kalbomis. Tekste jie pasakoja apie tai, kaip karų vykdymas tapo svarbus V. Putino reitingams.
Parengta pagal „Agentstvo“ inf.
RusijaVladimiras PutinasUkraina
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.