Kremliaus paskirti pareigūnai pripažino, kad keli tiltai patyrė reikšmingą žalą. Ukrainos vadas Jurijus Nastenka pareiškė: „Tai tikrai tik pradžia. Kas bus toliau? Aš tiesiog siūlau visiems nusipirkti popkornų. Atsisėsti, stebėti ir mėgautis.“
Ryškiausias spaudimo ženklas – gilėjanti energetinė krizė. Sevastopolyje ir visame okupuotame Kryme pranešama apie ištuštėjusias degalines ir didžiules eiles.
Okupacinė administracija laikinai sustabdė degalų kuponų dalijimą, pripažindama, kad pristatymo sunkvežimiai nebegali pasiekti pagrindinių miestų. Prioritetinis degalų tiekimas dabar skirtas tik skubios pagalbos ir karinėms tarnyboms, o tai didina nerimą tarp pusiasalyje įstrigusių Rusijos turistų.
Didėjantis Ukrainos spaudimas palieka Rusiją be degalų: stabdoma galimybė naudotis kuro talonais
Maskvai tai – skaudus smūgis, nes Krymo vasaros turizmo sezonas ilgą laiką buvo naudojamas kuriant „normalizacijos“ įvaizdį. Sutrikę keliai, tušti degalų siurbliai ir nuolatiniai smūgiai griauna šį naratyvą.
Ukrainos kampanija smaugia pagrindinę Rusijos karinės logistikos arteriją. Ukrainos dronų vienetai palaiko nuolatinę ugnies kontrolę virš „Novorosijos“ greitkelio – pagrindinio sausumos koridoriaus, naudojamo degalams, amunicijai ir įrangai gabenti okupuotame pietų regione.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas „Madyaras“ Brovdi atskleidė, kad tiksliniai smūgiai smarkiai sutrikdė Rusijos karinių krovinių judėjimą. Per dvi savaites krovinių srautai svarbiausiais tiekimo maršrutais sumažėjo 71 procentu – nuo maždaug 3 800 iki 1 100 transporto priemonių per dieną.
Bendras pažeistų perėjų ir grėsmingų kelių koridorių poveikis pavertė Krymą iš saugios užnugario bazės į pažeidžiamus logistikos spąstus.
Susiję straipsniai
Ši panika jau nebeapsiriboja socialiniais tinklais – ji persikėlė į Rusijos televiziją. Kremliaus propagandistai dabar priversti kalbėti apie nepatogią realybę eteryje.
Televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas perspėjo, kad Ukraina „aktyviai pjauna“ Rusijos logistiką ir gali ruoštis plataus masto amfibinei išsilaipinimo operacijai Kryme, kuri pakartotų Kursko puolimo sukeltą politinį šoką.
Tuo tarpu žiniasklaidos vadovė Margarita Simonjan per eterį skundėsi, kad Ukrainos dronai pasiekia giliai Rusijos teritoriją ir verčia jos pačios vaikus miegoti koridoriuose.
Kremliaus vadas Vladimiras Putinas savo ruožtu apsiribojo bendro pobūdžio pareiškimais, ragindamas piliečius ignoruoti kritiką ir pasitikėti kariuomene: „Visa šalis jus stebi... Dirbkite, broliai.“
Tačiau tai jau nebe 2022-ieji metai. Tie patys „broliai“ dabar kariauja kare, kuriame Rusija nebegali užtikrinti savo tiekimo linijų saugumo.
Sistemingai spaudžiant Krymo tiekimo kelius, Ukraina paverčia V. Putino strateginį „trofėjų“ vis didesne našta.
Siekia atkirsti Krymą nuo Rusijos
Ukraina netrukus gali izoliuoti laikinai okupuotą Krymo pusiasalį, visiškai perėmusi svarbaus Novorosijos greitkelio kontrolę, interviu „Reuters“ sakė Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų (USF) vadas Robertas „Madyaras“ Brovdi.
Pasak vado, dronų operacijos per pastarąjį mėnesį daugiau nei dviem trečdaliais sumažino eismą Novorosijos greitkelyje – svarbiame tiekimo kelyje, kurį Rusijos pajėgos naudoja logistikai per okupuotą Pietų Ukrainą į Krymą. Jis pridūrė, kad Ukraina tikisi per ateinantį mėnesį visiškai kontroliuoti kelią.
„Artimiausiu metu izoliuosime Krymą“, – sakė R. Brovdi.
Jis palygino atakas prieš atviru greitkeliu važiuojančias Rusijos transporto priemones su kurapkų šaudymu atvirame lauke.
R. Brovdi pabrėžė, kad vienas iš Ukrainos strateginių tikslų yra priversti Maskvą išvesti kariuomenę, o ne tęsti puolimą.
„Sukursime sąlygas, kurios labai apsunkins karinio personalo ar gynybos pramonės buvimą Kryme, laikinai okupuotose teritorijose, arba prieigą prie jų“, – sakė jis.
Pasak USF vado, nuo tada, kai jis pernai perėmė vadovavimą, vidutinio nuotolio kovinių dronų skrydžių skaičius išaugo 28 kartus, o smūgių Rusijos teritorijoje skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo beveik keturis kartus. Vien per pirmuosius penkis šių metų mėnesius jo daliniai sunaikino 174 Rusijos oro gynybos sistemas, kurių vertė siekia 5,4 mlrd. JAV dolerių. Tai atvėrė kelią pulti kitus taikinius, sakė R. Brovdi.
Jo manymu, sistemingi smūgiai į Rusijos karines pajėgas, naftos infrastruktūrą ir ginklų gamybos įrenginius padarys tokius didelius nuostolius, kad jie pakirs Maskvos gebėjimą ir norą tęsti karą.
R. Brovdi pabrėžė, kad Ukraina nei taikėsi, nei ketina taikytis į civilius gyventojus ar civilinę infrastruktūrą Rusijos okupuotose teritorijose ar pačioje Rusijoje.
Michaelas Kofmanas, vyresnysis Carnegie taikos fondo Rusijos ir Eurazijos programos bendradarbis, mano, kad bepiločių orlaivių technologijų pažanga leidžia Ukrainai po truputį atskirti Krymą nuo Rusijos.
Tačiau jis teigė, kad norint pasiekti platesnį strateginį tikslą – išstumti Rusijos pajėgas iš okupuotos teritorijos, vis tiek reikės koordinuoto sausumos puolimo.
„Associated Press“: Kryme – didžiausia krizė nuo aneksijos
Tiekimo sutrikimai laikinai okupuotame Kryme tapo dar vienu smūgiu Rusijos naratyvui, kad Maskva laimi karą prieš Ukrainą. Apie tai praneša naujienų agentūra „Associated Press“.
Leidinys pažymi, kad nuolatiniai Ukrainos gynybos pajėgų smūgiai Krymo logistikos infrastruktūrai užklupo Rusiją nepasirengusią. Šiuo metu Maskva bando spręsti susidariusias problemas.
Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Ukraina siekė susilpninti Rusijos pozicijas Kryme. Ukrainos gynybos pajėgos Juodojoje jūroje nuskandino kelis Rusijos karinius laivus, taip sumažindamos Maskvos karinio jūrų laivyno pajėgumus ir priversdamos perkelti laivyną į Novorosijską.
Be to, Ukraina reguliariai atakuoja Rusijos sandėlius, aerodromus Kryme ir Kerčės tiltą. „Associated Press“ primena, kad pirmą kartą tiltas buvo apgadintas 2022 metų spalį, kai sprogo sunkvežimis.
Vėliau prieš tiltą buvo surengtos naujos operacijos 2023 ir 2025 metais. Dėl šių smūgių Rusija didžiąją dalį logistikos srautų nukreipė nuo tilto į automagistrales ir geležinkelį per okupuotas teritorijas palei Azovo jūros pakrantę.
Tačiau praėjusį mėnesį šie tiekimo maršrutai buvo sutrikdyti, nes Ukrainos gynybos pajėgos sustiprino smūgius teritorijose, kurias Rusija anksčiau laikė saugiomis. Tuo pat metu tęsiamos nuolatinės atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, naftos bazes ir vamzdynus.
Šie smūgiai kenkia Rusijos naftos eksportui ir prisideda prie degalų trūkumo šalies viduje. Leidinio cituojami Karo studijų instituto (ISW) analitikai pabrėžia ilgųjų ir vidutinio nuotolio smūgių tarpusavio poveikį.
„Taip ilgų nuotolių smūgių kampanija mažina Rusijos gamybinius pajėgumus, o vidutinio nuotolio smūgių kampanija silpnina Rusijos gebėjimą transportuoti benziną, kurį ji vis dar gali pagaminti“, – teigiama analizėje.
Ukrainos gynybos pajėgos dabar taip pat vykdo smūgių seriją prieš Čongaro tiltą. Dėl to Rusijos pajėgos šiame rajone buvo priverstos įrengti pontoninius tiltus.
Žurnalistai pažymi, kad kol kas neaišku, kaip degalų tiekimo sutrikimai paveiks Rusijos karines operacijas. Vis dėlto Krymo gyventojai šių problemų pasekmes jau jaučia.
„Associated Press“ šią situaciją vadina didžiausia Krymo krize nuo jo aneksijos 2014 metais.