Apie tai, remdamasi „Bild“, praneša RBK-Ukraina. Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad iki 2027 metų pabaigos Vokietija šalyje išplėtos pilnos sudėties karinę brigadą, kurią sudarys apie 5000 karių.
Pasak R. Kauno, kariams skirtos infrastruktūros kūrimas vyksta dešimčia mėnesių greičiau nei numatyta patvirtintame grafike. Teritorijose, kur anksčiau buvo miškai, šiuo metu statomi gyvenamieji kvartalai, mokyklos, vaikų darželiai ir medicinos įstaigos.
Ministras pabrėžė, kad Vokietijos brigada, kuriai vadovauja generolas Christianas Huberis, yra itin svarbi atgrasant galimą agresiją NATO rytiniame flange.
Latvija stiprina gynybą nuo dronų: laukia naujovės pasienyje su Rusija ir Baltarusija
„Galime manyti, kad Vokietija ir Lietuva bet kuriuo atveju bus pasirengusios iki 2027 metų pabaigos, jei ne anksčiau. Brigada bus visiškai aprūpinta ir pasirengusi“, – sakė R. Kaunas.
Anot jo, šių pajėgų dislokavimas Lietuvoje yra svarbus etapas abiejų valstybių santykiuose.
Šiuo metu Lietuvoje jau yra apie 1800 Vokietijos karių. Birželį jie dalyvauja pratybose Pabradėje, esančioje maždaug už 20 kilometrų nuo Baltarusijos sienos.
45-oji tankų brigada per pratybas „Laisvės skydas“ treniruojasi kartu su 203-iuoju tankų batalionu iš Augustdorfo ir 122-ojo motorizuotųjų pėstininkų bataliono daliniais iš Oberfichtacho. Numatoma, kad abu šie batalionai 2027 metais bus perkelti į Lietuvą.
Susiję straipsniai
Tuo metu Ukraina stiprina gynybą prie savo šiaurinės sienos, baimindamasi, kad Rusija gali dar labiau įtraukti Baltarusiją į karą. Pranešama, kad stiprinami įtvirtinimai ir stebimas kariuomenės bei bepiločių orlaivių aktyvumas pasienyje.
Šaltinyje taip pat primenama, kad Minskas suteikė Maskvai savo teritoriją invazijai į Ukrainą 2022 metų vasarį. Baltarusija reguliariai teikia Rusijai infrastruktūrinę ir logistinę paramą, nors Baltarusijos režimo vadovas Aliaksandras Lukašenka ne kartą tvirtino, kad jo šalies kariuomenė tiesiogiai koviniuose veiksmuose nedalyvaus.