Leidinio autoriai teigia, kad didžioji Krymo dalis šiuo metu faktiškai virto karo veiksmų zona. Išimtimi išlieka Jalta, kurią saugo kalnai ir kurioje nėra reikšmingų karinių objektų.
Kitose pusiasalio vietovėse reguliariai atakuojami kariniai daliniai, geležinkelio mazgai, energetikos objektai ir kita infrastruktūra. Dėl to kasdienio gyvenimo sąlygos tampa vis sudėtingesnės.
Naktį į birželio 20 d. Ukrainos bepiločiai orlaiviai apgadino elektros perdavimo linijas, atakavo naftos terminalą Kerčėje ir smogė keltui, gabenusiam krovinius. Po tokių atakų serijos keltų susisiekimas buvo sustabdytas.
Rusija jau naudoja kuro atsargas: svarsto degalų įsivežti
Leidinys pažymi, kad tai tapo rimtu smūgiu Krymo logistikai. Pusiasalis vis labiau priklauso nuo sausumos koridoriaus per okupuotas Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijas.
Tiekimo problemų fone padažnėjo elektros energijos tiekimo sutrikimai. Birželio 21 d. okupuoto Krymo administracija paskelbė apie laikiną degalų pardavimo degalinėse sustabdymą.
Panašūs ribojimai buvo įvesti ir Sevastopolyje. Tai dar labiau sustiprino gyventojų nerimą dėl padėties pusiasalyje.
Ekspertai pažymi, kad Krymas Rusijai turi ypatingą reikšmę tiek kaip karinė bazė, tiek kaip Rusijos galios simbolis po 2014 metų aneksijos. Todėl dabartiniai smūgiai sukelia ne tik karinį, bet ir politinį poveikį.
Susiję straipsniai
Nepaisant to, Rusijos valdžia ir valstybinė žiniasklaida dažniausiai vengia viešai aptarinėti pastarąsias atakas. Tuo metu vietos gyventojai vis dažniau kalba apie mažėjantį pasitikėjimą valstybės gebėjimu užtikrinti saugumą.
Viena Krymo totorė žurnalistams pasakojo apie savo 14-mečio sūnaus reakciją į nuolatinius apšaudymus. Pasak jos, berniukas norėtų išvykti iš Krymo, tačiau šeima neketina palikti pusiasalio.
„Tai yra mūsų vienintelė tėvynė“, – sakė moteris.
Straipsnyje pažymima, kad jei anksčiau dalis gyventojų su aneksija siejo ekonominės plėtros lūkesčius, dabar nuotaikos pasikeitė. Vis daugiau žmonių abejoja savo ateitimi regione.
Sevastopolio gyventojas Nikolajus Čestiakovas pripažino, kad „žmonės nebemato jokių ateities perspektyvų“. Pasak jo, pasiturintys Krymo gyventojai stengiasi įsigyti nekilnojamojo turto kituose Rusijos regionuose ir ten perkelti savo šeimas.
Publikacijos autorius pažymi, kad tarp gyventojų vyrauja nuovargis ir noras grįžti prie įprasto gyvenimo. Daugelis jų nebekalba apie didelius politinius tikslus ar ambicijas.
„Mums nereikia jokių didingų ambicijų, mums nereikia žmogaus, kuris bandytų kažką pagerinti. Mes tiesiog norime, kad rytais tekėtų saulė, kad vasarą atvyktų turistai. Mes taip pavargome nuo viso kito“, – sakė Feodosijos gidė Tatjana.
Parengta pagal „Unian“ inf.