Prieš vykdamas į Kiniją 14-ojo susitikimo su Xi Jinpingu, V. Putinas viešai signalizavo, kad abi šalys pasirašys proveržį žyminčią energetikos sutartį – susitarimą dėl antrojo dujotiekio iš Rusijos į Kiniją, vadinamo „Sibiro galia 2“, statybos. Tačiau sandoris taip ir nebuvo sudarytas.
Pasak laikraščio šaltinių, Kinijos pareigūnai „Gazprom“ vadovybei aiškiai nurodė, kad sutiks statyti dujotiekį tik tuo atveju, jei Rusija parduos dujas už tokią pačią – mažesnę nei rinkos – kainą, kokia jas parduoda vidaus rinkoje.
Iš esmės Pekinas reikalavo, kad Kremlius subsidijuotų šį projektą.
F. Merzas prakalbo apie naują etapą Ukrainoje: Rusija turi pripažinti vieną
Be to, leidinio šaltinių teigimu, Kinijos pareigūnai rusams pasakė daugiau nebekelti šio klausimo, kol nepasikeis sąlygos. Kitą dieną V. Putinas paliko Kinijos sostinę, pasirašęs 42 susitarimus ir bendras deklaracijas, tačiau susitarimo dėl dujotiekio tarp jų nebuvo.
„Xi priėmė V. Putiną taip, kaip imperatorius priima svečią savo pilyje, o paskui išsiuntė jį namo“, – žurnalistams sakė ilgametę darbo patirtį Kinijos ir Rusijos santykių srityje turintis vokiečių verslininkas Jörgas Wuttke.
Kol kas nėra jokių požymių, kad strateginė Rusijos ir Kinijos partnerystė artėtų prie žlugimo. Priešingai – nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Pekino parama Maskvai tik sustiprėjo.
Susiję straipsniai
Kinija remia Rusijos karo ekonomiką pirkdama rusišką naftą su nuolaida ir tiekdama komponentus, reikalingus gynybos pramonei. Be to, Pekinas suteikia finansinę infrastruktūrą, leidžiančią Maskvai atlaikyti Vakarų sankcijas.
Leidinio šaltiniai teigia, kad 2013 m., po pirmojo susitikimo su V. Putinu, Kinijos vadovas išreiškė susižavėjimą Rusijos lyderiu ir pavadino jį „pavyzdžiu, kuriuo verta sekti“.
Pasak jų, Xi Jinpingui imponavo tai, kad V. Putinui pavyko užsitikrinti vietą tarp pasaulio lyderių, nors Rusijos ekonomika daugiausia priklauso nuo naftos ir dujų ir nėra tokia įvairiapusė kaip JAV ar Kinijos ekonomika.
Tačiau karas prieš Ukrainą įstūmė Rusiją į beveik aklavietę, pažymi dienraštis.
Šis karas suteikė Xi Jinpingui galimybę užbaigti jau anksčiau prasidėjusį jėgų persiskirstymą – tai, kas kadaise buvo beveik lygiaverčių partnerių santykiai, virto santykiais, kuriuose Kinija dabar dominuoja beveik visose srityse.
Rusija taip pat vis dažniau fiksuoja Kinijos šnipinėjimo bandymus tarp vidutinio rango valstybės pareigūnų. Tačiau, analitikų ir su Rusijos žvalgyba susijusio šaltinio teigimu, Maskva vengia šią informaciją viešinti ar kelti šį klausimą Pekinui, baimindamasi pakenkti dvišaliams santykiams.
Su žurnalistais kalbėję analitikai teigė, kad Kinija greičiausiai niekada nepasirašys susitarimo dėl dujotiekio „Sibiro galia 2“ statybos.
„Kodėl jie turėtų įsipareigoti statyti dujotiekį, kurio statyba truks penkerius–šešerius metus, ir taip padidinti savo priklausomybę nuo Rusijos, jei dujas gali gauti iš daugybės kitų šalių?“ – sakė J. Wuttke.
Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro direktorius Aleksandras Gabujevas mano, kad Kinija greičiausiai lauks, kol Rusijos ekonominė padėtis dar labiau pablogės ir Maskva bus priversta sutikti su Pekinui palankiomis sąlygomis.
Analitikų vertinimu, Kinija dabar į Rusiją žiūri kaip į jaunesniąją partnerę.
Tačiau Xi Jinpingas ir toliau viešai demonstruoja pagarbą V. Putinui. Panaši situacija buvo susiklosčiusi ir XX a. 7-ajame dešimtmetyje, kai griežtas Sovietų Sąjungos požiūris į Kiniją kaip į „jaunesnįjį brolį“ prisidėjo prie tuometinio aljanso skilimo.
Į šią publikaciją sureagavo Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Komentuodamas Rusijos žiniasklaidai, jis pareiškė, kad Rusijos apibūdinimas kaip Kinijos jaunesniosios partnerės yra klaidingas.
Pasak D. Peskovo, Rusijos ir Kinijos santykiai grindžiami lygybės principu.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kinija perspėjo Rusiją, jog branduolinio ginklo panaudojimas kare prieš Ukrainą yra nepriimtinas.
Pasak V. Zelenskio, Kinija labai rimtai sureagavo į Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusius svarstymus apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą. Jis pabrėžė, kad Pekino kreipimasis į Maskvą pirmą kartą buvo išsakytas beveik ultimatyvia forma.