„Jei oro pajėgų ar NATO oro pajėgų užduotis yra būti pasirengusioms kuo greičiau, mums gali tekti įsigyti komerciškai prieinamas sistemas“, – kalbėjo generolas leitenantas H. Neumannas.
Jo pastabos nuskambėjo Europos Sąjungai (ES) siekiant nukreipti daugiau gynybos išlaidų Europos gamintojams, taip mažinant priklausomybę nuo pagrindinių tiekėjų iš JAV.
Tačiau ES pramonės plėtra yra ilgalaikis procesas, o kariuomenės poreikiai yra neatidėliotini, tikino H. Neumannas.
NATO viršūnių susitikime Ukraina atsikovojo JAV palankumą: prakalbo ir apie Lietuvos laimėjimą
„Savo pajėgumų plėtojimui reikia laiko. Laiko mes šiuo metu neturime“, – pabrėžė jis.
Nors Europos pramonė turi stiprius pajėgumus, tačiau, pasak H. Neumanno, ji dar nepasiekė tokio paties pažangiausių technologijų vystymo tempo kaip JAV. Todėl dabar siekiama užpildyti neatidėliotinas spragas, neatsisakant europinių projektų.
2022 m. gruodį Berlynas patvirtino 8,3 mlrd. eurų vertės sandorį dėl 35 nematomo profilio naikintuvų F-35A iš JAV įsigijimo. Jie pakeis senstančius „Tornado“ naikintuvus, skirtiems branduolinėms bomboms gabenti. Pirmieji naikintuvai, H. Neumanno teigimu, turėtų pasiekti Biuchelio oro bazę Vakarų Vokietijoje iki 2027 m. pabaigos, o šiuo metu svarstoma galimybė jų įsigyti daugiau.
Susiję straipsniai
„Politico“ atkreipia dėmesį, kad ši diskusija tapo dar aktualesnė, kai birželį, po bendrovių „Airbus“ ir „Dassault“ nesutarimų dėl vadovavimo ir darbo pasidalijimo, Vokietija ir Prancūzija atsisakė planų kartu kurti šeštosios kartos naikintuvą, turėjusį tapti „Ateities oro kovos sistemos“ (angl. Future Combat Air System – FCAS) pagrindu.
H. Neumannas teigė, kad galutinis sprendimas dėl FCAS pagrindu tapsinčio orlaivio turėtų išlikti europietiškas – prisijungiant prie esamo naikintuvo projekto arba kuriant naują kartu su partneriais. Tačiau nė vienas iš šių kelių, pasak jo, Europai greičiausiai neatvers kelio turėti savo gamybos naujos kartos naikintuvo bent iki 2035 m., todėl svarbu užsitikrinti pajėgumus pereinamajam laikotarpiui.